Klausymosi būdų tyrimas

Šia apklausa siekiama nustatyti klausymosi būdą (pasyvus, aktyvus, empatiškas). Anketą parengė LSMU MF I kurso studentai: Agnė Lubytė, Debora Žebrauskaitė, Justina Stroputė, Gintarė Vaičaitytė, Simonas Jesmanas ir Živilė Druskytė.

Rezultatai yra prieinami tik autoriui
Numatoma atsakymo trukmė

Bendraudami dažniausiai būnate:

Ar manote, kad emocingas kalbėjimas ir gestų naudojimas padeda geriau išgirsti kalbantįjį?

Ar klausydamiesi stengiatės atskirti emocijas nuo faktų?

Klausydami kalbančių draugų, artimųjų Jūs dažniausiai:

Paskaitų metu dažniausiai:

Ar klausydami kalbančiojo dažnai pasitikslinate, paprašote plačiau paaiškinti?

Ar dažnai palaikote ryšį su kalbėtoju naudodami kūno kalbą, trumpus pastebėjimus?

Ar dažnai nesiklausydami apsimetate, jog klausotės ir stengiatės sudaryti susidomėjusio klausytojo įspūdį?

Ar dažnai pastebite kalbėtojo kūno kalbą, balso intonacijos pokyčius bei replikuodami atsižvelgiate į tai?

Ar dažnai klausydamiesi kalbančiojo įsijaučiate į jo emocinę būseną, bandote įsivaizduoti save jo vietoje?

Ar dažnai išgirdę kalbančiojo nusiskundimą, problemą, pasakojate jam apie situaciją, kai Jums buvo dar blogiau?

Ar dažnai bandote apginti, pateisinti žmogų, jei kalbantysis skundžiasi dėl jo elgesio, veiksmų?

Ar gavę kritikos iš karto bandote save apginti?

Ar turėdami internalių problemų (nerimas, depresija) lengviau suprantate kitą, jo problemas, jausmus?

Ar dažnai jaučiatės taip lyg "pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo"?

Ar dažnai būna taip, kad atrodo, jog girdite ir suprantate tai, kas sakoma, bet vėliau paaiškėja, kad supratote neteisingai?

Ar sunku susitaikyti su triukšmu, kai mokotės?