Kiekybinis klausimynas teisėjų padėjėjams dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų (toliau – Standartai) taikymo

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, pagal sutartį Nr. 41P-172A-(4.11) / TPS-2200-2085 su Nacionaline teismų administracija, įgyvendindamas projektą „Teismų procesinių sprendimų kokybės standartų taikymo studijos parengimas ir mokymų organizavimas“, vykdo apklausą, kurios tikslas – įvertinti Teisėjų tarybos 2016 m. patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų laikymąsi, jų kokybę, įtaką teismų procesiniams sprendimams bei tobulinimo galimybes. Maloniai kviečiame dalyvauti šioje apklausoje.

Anketa neprieinama

1. Teisėjo padėjėju dirbate:

2. Kiek laiko dirbate teisėjo padėjėju?

3. Su kokiomis bylomis daugiausia dirbate? (galima žymėti kelis atsakymus):

4. Ar esate susipažinęs su Standartų turiniu?

5. Ar rengdami teismo procesinių sprendimų projektus atsižvelgiate į Standartus?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Iš dalies. Tai priklauso nuo teisėjo. Pocesinis dokumentas yra rengiamas remiantis jo reikalavimais nes jis jį priima ir pasirašo. Būtų bereikalingas darbas parengti projektą pagal rekomendacijas tik tam kad paskui reiktų jį pataisyti pagal teisėjo "šabloną".
  2. iš dalies, nes kartais Standartas neatitinka Raštvedybos taisyklių reikalavimų
  3. standartai iš dalies prieštarauja ISO standartams ir raštvedybos taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės
  4. Taip, tačiau rengiant projektą jis visuomet į rengiamas vadovaujantis teisėjo "šablonu", kuris neretai labai nuklysta nuo rekomendacijų. Ypatingai teisėjų, kurių darbo stažas yra didelis.
  5. Atsižvelgiu tik iš dalies, nes taip pat reikia atsižvelgti į teisėjo, su kuriuo dirbu, reikalavimus, o šie nesutampa su Standartų reikalavimais
  6. pagal susitarimą rengiamas tik galutinio procesinio sprendimo projektas (išsami analizė, teismų praktika, be numeracijos), todėl galutinai Standartą taiko teisėjas, pasirašantis galutinį procesinį dokumentą.
  7. Nemanau, kad tokie reikalavimai kaip tarpai tarp eilučių yra esminiai teisingo ir suprantamo sprendimo kontekste. Svarbiau, kad nebūtų "jovalo", kurį dažnai galima sutikti apygardų teismų sprendimuose, grindžiamuose "copy-passte" principu. Mano asmeniškai rengiami sprendimai niekada nepasižymėdavo tokiomis ydomis, bet visgi į dalį protingumo ribų neperžengiančių Standartų reikalavimų galima atsižvelgti.
  8. Atsižvelgiu, tačiau ne visada, ir manau, kad ne viskas turi ir gali būti sureguliuota. Turi būti laikomasi kalbos taisyklių, tekstas turi būti taisyklingas ir suderinto formato, tačiau visi kiti niuansai, mano nuomone, pertekliniai.

6. Ar Jūsų teisme yra priimtos papildomos vidinės rekomendacijos (metodikos) dėl teismo procesinių sprendimų rengimo?

7. Vidinių rekomendacijų (metodikų) dėl teismo procesinių sprendimų rengimo egzistavimą Jūsų teisme Jūs vertinate:

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Rekomendacijos aptariamos susirinkimų metu
  2. Aklas Standartų vaikymasis (ypač tokių kaip tarpai tarp eilučių ir panašaus pobūdžio niekų) primena gūdžius draugovinius tarybinius laikus.

8. Ar Standartai turėjo teigiamą poveikį Jūsų rengiamų teismo procesinių sprendimų projektų kokybei?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Iš esmės turėjo teigiamą formą turiniui, procesinių sprendimų formos suvienodinimui. Turiniui ir motyvavimui įtakos neturėjo, nes ir iki tol procesinis sprendimas turėjo būti, išsamus, motyvuotas aiškus ir suprantamas
  2. Ruošdama procesinių sprendimų projektus
  3. standartų laikymasis neturėjo įtakos procesinio sprendimo turiniu, tik formai.
  4. Procesinių dokumentų projektai ir anksčiau buvo rengiami vadovaujantis raštvedybos bei kalbos kultūros taisyklėmis.
  5. Daugiau formai, o ne turiniui
  6. Nemanau, nes atitinkamos formos suteikimas jų turinio iš esmės nepakeitė
  7. formai taip, bet turinio kokybei – ne.
  8. Mano rengiami sprendimai visada buvo pakankamai aiškūs tiek formos, tiek turinio prasme. Labiau reguliuoti reikėtų apygardos teismus.

9. Ar, Jūsų manymu, vertinant bendrai, Standartai turėjo teigiamą poveikį teismų procesinių sprendimų kokybei?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. formai – taip, turinio – ne
  2. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Man , kaip padėjėjai, įtakos turėjo. Stengiuosi laikytis, tačiau dar labai priklauso ir nuo teisėjo pozicijos ir noro laikytis standartų.
  3. Manyčiau, kad labiau taip, nei ne, nes procesiniai dokumentai įgijo standartizuotą pavidalą, kuris padeda bylos šalims lengviau suprasti procesinio dokumento turinį
  4. formai – taip, turinio – ne
  5. Siūlyčiau griežčiau kontroliuoti apygardas, nes kaip buvo prasta kokybė taip beveik visur ir liko.

10. Kokius Standartų turinio trūkumus įžvelgiate? (galima žymėti kelis atsakymus):

Jūsų komentaras, jeigu turite:

  1. Esminis Standartų trūkumas - neatsakytas konceptualus klausimas, ar Standartais nėra įsiterpiama į teismo jurisdikcinę veiklą?
  2. Netikslumai, klaidos, pavyzdžiui, dėl bylos tomų ir bylos lapų skaičiaus formato.
  3. Manau, kad viskas su jais gerai
  4. Pastabų neturiu
  5. Standartuose turėtų būti daugiau dėmesio gerajai praktikai, kaip trumpinti teismų sprendimus ir jų argumentaciją. Gyvenimo tempas greitėja, teisė turi įvertinti šį tikrovės pokytį, o ne jį ignoruoti.
  6. Aprašymas ir pavyzdžiai nėra visiškai aiškūs (pvz. I skyriaus 7 punkte nurodyta, kad "didžiosiomis išretintomis raidėmis atskirose eilutėse rašomi teismo pavadinimas ir teismo sprendimo pavadinimas", o pavyzdžiuose pateikiami užrašai tiek išretinant formatavimo būdu, tiek naudojant tarpus (LAT "N U T A R T I S" ir apylinkės teismo "SPRENDIMAS").
  7. Prieštaravimų yra su LVAT patvirtintais standartais dėl žodžių (pareiškėjas, apeliantas, atsakovas ir pan.) giminės derinimo įvardijant juridinius asmenis.
  8. Nesu su jais susipažinęs.
  9. Pastebiu, kad daug teisėjų linksta ne vienoje vietoje rašyti teismo rūmus, nors pagal standartus juos reikėtų rašyti tik pirmoje įžangos eilutėje ir galbūt rezoliucijoje, kai procesinis sprendimas skundžiamas per konkrečius rūmus. Teisėjai yra linkę nurodyti daugiau vietų, nes, manau, nėra labai aiškiai tai akcentuota Standartuose.
  10. standartuose būtina nurodytų tikslius visų galimų procesinių sprendimų pavyzdžius, akcentuojant, kaip rašyti datas, asmens duomenis, adresus, automobilių valstybinius numerius ir pan.
…Daugiau…

11. Kokią teisinę galią turėtų turėti Standartai?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Privalomą, bet struktūra turėtų atitikti didžiausią darbo krūvį turinčius teismus. Dažnai dėl krūvio kenčia kokybė.
  2. Iš esmės norėtųsi teigti, kad privalomą. Tačiau standartas ne visada gali atitikti konkretų kazusą.
  3. Tik rekomendacinę, nes gilinimasis į visokius standartus (apart bendrų dalykų ir aktualiausių niuansų) atima per daug laiko.

12. Ar Standartų laikymosi įvertinimas turėtų būti vidinio administravimo teismuose priemonė?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Tik iš dalies, nes žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina aukštesnės instancijos teismas
  2. Tik tuo atveju jei Standartai detalizuoti, individualizuoti vidinėmis rekomendacijomis, tvarkomis
  3. Galbūt
  4. Jei standartai būtų privalomi, tuomet ir jų laikymąsis turėtų būti vidine administravimo teismuose priemone. Taip pat, Standartais privalėtų vadovautis ir teisėjai, nes galutinį variantą parengia jie ir dažnai būna, jog po teisėjų korekcijų sprendimo projektas, padėjėjo parengtas pagal standartus, nebeatitinka standartų reikalavimų.
  5. Galėtų būti viena iš priemonių

13. Kokias papildomas priemones, Jūsų manymu, reikėtų taikyti, kad Standartų įgyvendinimas taptų efektyvesnis ir veiksmingesnis? (galima žymėti kelis atsakymus):

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. vertinti Standartų laikymąsi, kai sprendžiama dėl teisėjų karjeros ir kai atliekamas teisėjų padėjėjų veiklos vertinimas, tik iš dalies, bet tai būtų tikslinga daryti
  2. tiek formos, tiek turinio kokybė būtų geresnė, jei darbo krūvis atitiktų žmonių teismuose kiekį ir darbo laiką. Nesant pakankamai laiko ir žmonių procesinių sprendimų projektams rengti, Standartų kūrimas neišsprendžia problemų, kurioms išspręsti tokie Standartai buvo apskritai sukurti
  3. nustoti rengti procesinių dokumentų projektus ant senų šablonų, nes „taip patinka teisėjui“.
  4. Sukurti standartus, kurie teiktų naudą (laiko suptaupymas, patarimai turi būti trumpi, lengvai pritaikomi), rašytinės kalbos lavinimo kursai (mokoma, kaip raštu greitai ir glaustai išreikšti mintį), kai kuriems procesiniams dokumentams kurti turi būti parengti šablonai, pildomi elektroniniu būdu.
  5. Vertinti procesinių dokumentų stabilumą (naikinimą, keitimą)
  6. Kiekviename teisme priimti dirbti asmenis (pvz. teksto redaktorius), kurie atliktų kiekvieno procesinio dokumento lituanistinį ir atitikimo standartams įvertinimą
  7. Teisėjų padėjėjų tinkamas darbo laiko ir krūvio paskirstymas. Dažnai pasitaiko, jog padėjėjai praktiškai veža visą teisėjo darbo krūvį, o teisėjai standartais nes nesidomi
  8. Na jau tikrai nereikia vertinti laikymosi, kai vertinama padėjėjų veikla. Yra teisėjų, kuriems nerūpi forma, ir tais atvejais Standartų laikymasis priklauso nuo padėjėjo. Tačiau dažnai teisėjai turi savo požiūrius, kas jiems gražu ir kas negražu. Aš šiuo metu dirbu su teisėja, kuri nenori laikytis kai kurių standartų nuostatų, nes, jog nuomone, jos neatitinka lietuvių kalbos taisyklių arba tiesiog jai negražu. Ir aš turiu rašyti taip, kaip ji nori. Manau, kad mane dėl to neigiamai vertinti būtų neteisinga.
  9. Teisėjo padėjėjas ne visada gali taikyti visas Standartų nuostatas, nes jų taikymas išimtinai priklauso nuo teisėjo pozicijos.
  10. Nemanau, kad standartai turėtų būti privalomi, tačiau būtų naudinga jei privalomos būtų tam tikros pagrindinės jų darlys, nes kartais net to paties teismo pavadinimas skirtingų teisėjų bylose rašomas skirtingai. Pagindiniai formos reikalavimai manau turėtų būti vienodi ir privalomi visiems.
…Daugiau…

14. Ar Standartų laikymasis yra vertinamas atliekant Jūsų veiklos vertinimą?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Nežinau, ar taikomas, bet jei būtų taikomas, galutinį standartų taikymą/netaikymą procesiniuose dokumentuose lemia teisėjo, su kuriuo dirbama pozicija, todėl teisėjo padėjėjas tik rengdamas projektą, kurį po to tikrina teisėjas, iš esmės negali lemti Standartų taikymą/netaikymą rengiamuose procesiniuose dokumentuose.
  2. Vertinant į tai atsižvelgiama tačiau mano kaip teisėjo padėjėjo nuomone nepagrįstai. Aš projektą rašau konkriaciam teisėjui kuris turi "savo rekomendacijas", todėl pateiktus projektą atitinkantį rekomendacijas gali sulaukti priekaištų. Be to atsiranda bereikalingas darbas tokį projektą taisytį, kad jis atitiktų "teisėjo rekomendacijas".
  3. Padejejas rengia projekta, o ne galutini varianta. Teisejai turi labai aiskias savo pozicijas del to, kaip turi atrodyti procesinis dokumentas ir jam standartai nera privalomi. Ir negali buti privalomi. Todel negalima vertinti padejejo pagal teisejo redaguota procesini sprendima.

15. Ar Jums teko susidurti su situacija, kai Standartų laikymasis buvo vertinamas administravimo teismuose procedūrų (pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Administravimo teismuose nuostatus) metu:

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Neprisimenu tokios situacijos

16. Ar ir kaip turėtų būti vykdoma Standartų laikymosi stebėsena (monitoringas)? (galima žymėti kelis atsakymus):

Jūsų pasiūlymai ar komentarai, jei turite, dėl galimų Standartų laikymosi stebėsenos (monitoringo) priemonių:

  1. Atkreipkite dėmesį, kad 16 klausimo atsakymų variantai Nr. 2 ir Nr. 4 kartojasi - jie yra tie patys. Tai kyla klausimas - apie kokį "Standartų laikymosi efektyvumą" kalbama ir norima išsiaiškinti, jei net "tyrimo dėl Standartų laikymosi efektyvumo" anketos klausimų atsakymai sudaryti klaidingai (galbūt dėl "žmogiškojo faktoriaus") ? :) Tai, gal reikėtų pirmiausia kreipti dėmesį į teismuose dirbančius žmones, o ne į taisyklių, standartų ir kt. laikymosi perdėtai skrupulingą priežiūrą ir pan. Įvairūs standartai ir taisyklės turi padėti teisėjams ir teismo darbuotojams dirbti kasdieninius darbus, bet ne jiems trukdyti ar juos papildomai apsunkti :)
  2. Visų teisėjų ir tarnautojų veiklos vertinimas tinkamai patikrinant, ar nuosekliai laikomasi standartų pareikalautų neadekvačiai daug išteklių, o atsižvelgimas į pavienius atvejus gali būti nereprezentatyvus. Galbūt šis rodiklis galėtų būti naudojamas išskirtiniais atvejais, pvz., pretenduojantiems į aukštesnes pareigas ar įtariamiems dėl nekokybiško darbo ir dėl to svarstant atsakomybės klausimą..
  3. Atliekant tam tikrų visuomenės narių apklausą, kurie turi realios sprendimų skaitymo patirties (prokurorai, advokatai, žurnalistai, anstoliai, pataisos namų pareigūnai, teisės mokslininkai ir pan.)
  4. ..................
  5. Manau standartų laikymasis turi būti arba privalomas visiems ir už jo laikymasi turi būti atsiskaitoma arba visiškai rekomenduojančių ir neįpareigojančio principo. Jei pvz. padėjėjai bus vertinami kaip laikosi standartų, o teisėjai nebus įpareigoti jų laikytis, gausis samyšis ir nebus aišku kaip rengti projektus apskirtai, gali kilti konfliktai tarp padėjėjų ir teisėjų (ypatingai pavadavimo atvėjais).
  6. Ne visiems teisėjams yra priimtini Standartų reikalavimai, todėl dalis teisėjų padėjėjų rengiamų procesinių sprendimų projektų jų (Standartų reikalavimų) neatitinka.
Sukurk savo anketą
Pagal anketos kūrėjo nustatymus anketa šiuo metu neprieinama