pirmoji meile, perdeta tevu
kontrole, ju
nepasitikejimas..
nesupratimas, kad as augu,
kad noriu asmenines erdves
ir daugiau laisves nei tada,
kai man buvo desimt..
nelabai sekasi
mokukloje,meiles reikalai
db noriu tik mirt nes isiskyriau su tuom
zmogum kuri lb myliu ir be kurio negaliu
gywent atrodau gerai bet widuje ten lb
skaudu ir buna taip kad norisi prigert
tableciu arba nukrist nuo tilto
db noriu tik mirti ir nieko daugiau nes ta
zmogu kuri myliu tai mane apgawo ir
nezinau kas bus toliau deka mano
draugams as kolkas esu stipri jai ju
nebutu tai db as negywenciau
nežinau daug ka
nieko
nesekmes su waikinais,
nesutariu su draugais,
tewais ir giminaiciais...
dar wakar mane paliko
waikinas ir man tai buwo
labai skaudu... atrodo kad
wisas pasaulis tik baltai
juodas... kaip skaudu
negaliu.. noreciau uzmigt ir
niekada nebeatsikelti...
atrodo kad tuoj istiks
sirdies smugis nes taip
spaudzia sirdute ir
skruostais rieda asaros... ;(
nieko
nieko
Kaip dažniausiai visiem -
draugai tampa svarbesniais
nei tėvai. Atitolimas nuo
tėvų, pradėjimas jais
nebepasitikėti. Nėra taip
(bent jau dabar), kad su
savo tėvais visiškai
nesutarčiau.