Kalbos kaita

paskaičius Vydūno knygą „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ tikrai, kad pasimato skirtumai :)) tūlas, misti/mitimas, tretįj... "Todėl vienas svarbiausių patarimų visiems, kurie nori sveiki, jauni ir gražūs būti, yra ŠISAI"

tavo motina

Senovinis gal kiek nuobodesnis, rimtesnis.

Pavyzdžiui pjauti - piauti

Žodžių skirtumo esmę apie tą patį daiktą sudaro: kokia kalba yra naudojama papildomai. Pvz.: Baudžiaviniais laikais rusų kaba, vėliau lenkų. Labai trumpą laiką -vokiečių. Tada vėl smarkus tautos surusinimas. Dabar naudojami ekonominės-komercinės ir kompiuterinės veiklos angliški terminai arba debiliški vertalai. Mes esam tautų judėjimo kryžkelėj. Kas keliaus pro mus, tų žodžius naudosim ir taikysim prie savo kalbos, darysim vertalus ir bus šviežio juoko. Ateinančios kartos kalbės vėl kitaip.

px

Skiriasi kirčiavimas, senieji naudoja daugiau rusiškų žodžių, jaunimas- angliškų.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pilnas naujadarų "šiuolaikiškų" žodžių.

Daugiau pastebima tarptautinių žodžių ir stiprus anglizmas.

seniau daugiau tarmiškų žodžių buvo vartojama

Skursta lietuvių kalba.

Kalba skurdėja, mažėja vaizdingumo, meniškesnių aprašymų. Tačiau, žinoma, yra visokių rašytojų, tad manau, jog būtų neteisinga "nurašyti" visą jaunąją kartą kaip neišprususią ir neišsilavinusią. Šiuolaikinių autorių kūriniai yra savotiškai žavūs ir intriguojantys. Kūrėjų kalba praranda išskirtinai lietuviškus žodžius ir išsireiškimus dėl to, jog šiomis dienomis nereikia stengtis išlaikyti mūsų kalbos, jai negresia tokie pavojai kaip kuriant mūsų senosios kultūros atstovams

Visuomenėje išpopuliarėja nauji žodžiai, kurie bėgant metams yra, ir bus įtraukiami į žodynus.

Žiūrint, apie kurį laikotarpį kalbėsime. Lietuvių kalbos istorija labai įvairi: buvo laikotarpių, kai kalbos taisyklingumas laikytas didžiausia vertybe, siekta ją gryninti, atsikratyti svetimybių, bet būta ir tokių laikų, kai kalbą darkė svetimybės iš lenkų, rusų kalbos. Neseniai skaičiau Mato Šalčiaus knygą „Svečiuose pas 40 tautų“, parašytą XX a. pradžioje. Puikiai iliustruoja skirtumą tarp šiuolaikinės ir to meto lietuvių kalbos (šiuolaikinės kalbos nenaudai :): daug lietuviškų žodžių (dabar jau pamirštų arba neprigijusių).

Senovinė ? čia kuri ? Pagonių laikų ?

Dauguma žodžiu skiriasi, palyginkite, kad ir Mažvydo rašybą su dabartiniais rašytojais? Manau galima atrasti ne vieną ir ne du žodelius kitokius kuriems reikėtų paaiškinimo.

senoviniame žodyne daug svetimybių, senuose leidiniuose naudojama kirilica.

Dabartinė literatūra "turtingesnė".

Daugelis žodžių yra nebevartojami, tačiau manau, kad anksčiau lietuvių kalbai didelę įtaką darė rusų ir ypač lenkų kalba. Kad ir paėmus K. Donelaičio "Metus", šiuolaikinis paauglys sunkiai supranta kai kuriuos terminus, hegzometrą.

Atsiranda nauji daiktai, todėl ir jų pavadinimai, taip pat plinta užsienio naujovės, įvykiai ir pan. (ypač per internetą).

Visiskai kitaip tariamos ir rasomos galunes

Šiais laikais kalboje gausu žargonų.

Senovinė kalba turi nemažai rusiškų ir lenkiškų skolinių, dabar virtusių svetimybėmis

Dabartinėje literatūroje daugiau vartojami tarptautiniai žodžiai.

Skirtumas pasireiškia kitokia žodžių reikšme, žodžiais atėjusiais iš užsienio šalių.

Skaitydama senovines knygas, atrandu daug nežinomų lietuviškų žodžių, kurie yra būdingi skirtingiems regionams. Šiuolaikinėje literatūroje rašoma supaprastintai ir nevartojant šnektų, būdingų skirtingiems regionams.

Vartojami terminai pakitę, dažniausiai jie buvę šiuolaikinės kalbos žodžių pradmenys (pvz. žmogus taip elgdamasis būdavo tiesus - reikšmė šiandien - teisingas).

Nauji žodžiai, turintys tą pačią reikšmę. Pvz.: čiainikas - arbatinukas; petelnė - keptuvė; punčiakos - kojinės ir t.t.

Senovėje paprastesni žodžiai ir ta pati tarmė. Dabar daug naujų žodžių.

Senoji literatūra dažnai buvo rašyta tarmiškai, priklausomai nuo rašytojo bei laikotarpio. "Sulenkėjimo" laikotarpiu dažnai rašė lenkiškai.

Daug sunkiau suprasti tekstą

Seniau buvo daugiau žodžių, daugiau vieno žodžio reikšmių ir panašiai. O dabar visi žodžiai yra paprasti, lengvai suprantami. Ar kažkas tokio, nelabai moku paaiškinti net

Kaip jau minėjau aukščiau.

Dabartinėje literatūroje žodžiai būna tokie,kaip ir šnekamojoje kalboje. Jaunimo literatūroje atsiranda ir angliškų, rusiškų keiksmažodžių. O senovinėje literatūroje labai daug nebevartojamų ir sudėtingų žodžių, lietuviškų keiksmažodžių.

-

Šiuolaikinėje literatūroje dažnai naudojami ir keiksmažodžiai, ir barbarizmai ir pnš, anksčiau vietoj jų būdavo metaforos, aforizmai ir kitokie kalbą pagražinantys kalbos komponentai.