Jei taip, atsakykite, koks tai skirtumas ir kokio amžiaus žmonių kalba labiausiai skiriasi nuo šiuolaikinės kalbos? Jei ne, nepildykite arba parašykite kodėl nepastebite.
O kodel tureciau pastebeti? Jo
Jaunas žmogus savo kalboje vartoja labai daug barbarizmu,bandydamas išreikšti savo jausmus.
vyresni žmonės naudoja daugiau rusizmų.. priešdėlį "da" - "daleiskim", "daeiti" ir pan.
jaunimas naudoja daugiau angliškų žodžių, naujadarų. pvz.: websaitas, laptopas, desktopas, ikona, monitorius, sorry, pasičekinti - pasitikrinti, "aiphaunas" - iphone, "aipadas" - ipad, "meetingas" - susitikimas.
bbs keusai
Isilavine zmones kalba taisyklingiau ir puosia Lietuviu kalba.
Labiausiai jaučiasi skirtumas tarp jaunimo ir žmonių nuo 50.
Eurosąjungoj naudojami kitokie terminai, nei laisvoj Lietuvoj iki 2004.05.01. Gyvenimas iki 1991m kovo mėn. buvo kitoks - atitinkamai gyveno ir kalbėjo žmonės. Įvyks politinis ar ekonominis pokytis, žmonės naudos naujus terminus, žodžius, nes gyvens kitaip.
px
Manau, kad labiausiai skiriasi senų (>65) ir jaunų (<16) žmonių kalba
Šiuolaikinis jaunimas dažniausiai bendraudami tarpusavyje naudoja daug keiksmažodžių, angliškų "kietų" žodžių ir pan. Vyresnio amžiaus žmogus, suvokia, kad kalba atstovauja ne tik kultūrą, bet ir patį žmogų. Išsilavinęs žmogus dažniausiai kalba raiškiai, taisyklingai ir tai rodo jo socialinį statusą.
Skriasi vartojami žargonai, užsienio kalbų intarpai.
paauglių, nes plačiai paplitęs žargonas, svetimybės ir kt.
Jaunimas nebežino kada rašyti i ar y, kada a ar ą, u ir ū, ų, io ar j. Taip pat naudoja labai daug anglizmų. Skurdus lietuvių kalbos žodynas.
Suaugusių, išsilavinusių žmonių klaba būna daug sklandesnė, vaizdingesnė, vartojama mažiau žargono ir svetimybių
Skiriasi tiek žmonių tarmės, tiek žodžių naudojimas. Žinoma, kad senyvo amžiaus žmogaus.
senyvo amžiaus žmonės turi ,,kaimietiškesnę,, tarmę,,
Labiausiai skiriasi žmonių, kurie gyveno dar SSRS Lietuvos laikais.
Paaugliai mažiau paiso gramatiką ir skirybą, taip pat vyresnio amžiau žmonės, kurie nepraktikuoja rašytinės kalbos, ilgainiui pamirša taisykles.
Jaunesni žmonės kalba netaisiklingiau.
Didžiausią skirtumą pastebiu rašytinėje kalboje. Vyresnės kartos žmonės žymiai raštingesni, tuo tarpu jaunimo kalboje akis bado elementarios gramatikos, stiliaus klaidos, jau nekalbant apie įvairius sutrumpinimus ir svetimybes.
Kas dėl sakytinės kalbos, pastaruoju metu atkreipiu dėmesį į tai, kad jaunimas vartoja netaisyklingas, lietuvių kalbai nebūdingas sakinio konstrukcijas (dėl anglų kalbos įtakos), pavyzdžiui, „gyvenimas neateina su instrukcija“ (life doesn't come with instruction), kai lietuviškai reikėtų sakyti „prie gyvenimo instrukcija nepridedama“. Deja, tokių pavyzdžių vis daugiau. Tenka konstatuoti, kad lietuviai praranda tikros lietuvių kalbos jausmą.
Jaunimo 14-24, didžiausias skirtumas - jie naudoja daug tarptautinių žodžių, įmaišo daug angliškų žodžių į savo kalbą.
Paaugliai šneka su žargonu, iškraipo žodžių galūnės, pilnamečiai kartais irgi pavartoja žargoną arba "surusina" kokius nors žodžius.
Jaunimo rašto kalba netaisyklinga, daug gramatinių ir skyrybos klaidų, apie stiliaus klaidas net nekalbu. Jaunimui sunku išskirti pagrindinę mintį, abstrahuotis. Nežino definicijų.
Jaunimas naudoja šiuolaikinį žargoną, žodžių trumpinius, pasitelkia užsienio kalbos trumpiniais
Skiriasi žodžiai, kurie buvo vartojami anksčiau, tačiau dabar yra rečiau girdimi. Taip pat dažnai skiriasi kai kurių žodžių tarmė, žodžių išdėstymas sakinyje.
Vyresnio amžiaus žmonės (30+) naudoja daugiau iš rusų kalbos kilusių žodžių, įskaitant ir keiksmažodžius. Paaugliai į savo kalbą įtraukia daugiau anglų kalbos nei vyresni žmonės.
Žodžių vartojimas. Jaunimas -angliški žodžiai . senesni -rusiški žodžiai.
Vyresnių žmonių kalboje labiau atsispindi tarmė ir rusų kalbos svetimybės, o jaunimo kalboje yra daugiau anglų kalbos svetimybių ir žargono.
Jaunesnio amžiaus asmenys vartoja trumpinius, iškraipo žodžius, o vyresnio amžiaus žmonės pagrinde kalba taisyklingai.
Jaunimas dažnai vartoja tarptautinius žodžius, paplitusius virtualioje erdvėje, žargonizmus, susijusius su technologijų amžiumi, taip pat įvairius trumpinius. Tuo tarpu jų tėvai kalba gal kiek turtingesniu žodynu, tačiau jų kalboje nemažai iš slavų (rusų) kalbos atėjusių semantizmų ir nevartotinų struktūrų (priešdėlis da, kad su bendratimi, randasi vietoj yra, sekantis vietoj kitas ir t.t.)
Jaunimas ir Mamontovas.. Mėgsta imituoti kokį tai "one.lt" stiliuką: katite, aBgavau, gražEi ir tt. Naudoja užsienio kalbos intarpus esant puikiems lietuviškiems atitikmenims. Skirtingų Lietuvos regionų tarmės - kalbą puošia.
Jaunimas kalba šiuolaikiškiau, sugalvoja savų žodžių kitaip save išreikšti. O senyvo amžiaus žmonės kalba savo krašto tarme, kalba gan taisyklingai.
Vyresni žmonės kalba taisyklingiau, nevartodami trumpinių. Kalboje nevartoja užsienio kalbos, kaip būdinga jaunimui. Jaunimas vis dažniau įterpia angliškus trumpinius ar rusiškus žodžius.
Esu 24 m. todėl jaučiu skirtumą kalbėdama tiek su 12-16 m. jaunuoliais (pastarieji naudoja "slengą", trumpinius, skolinius kalba ganėtinai skurdi. Kitaip gi su vyresniais už mane (labai priklauso nuo išsimokslinimo lygio) - kalba yra išraiškinga, tačiau kai kuriems šiuolaikiniams reiškiniams apibūdinti išmonės stinga - nes dažniausiai jie jaunimo grupėse dažniau vardijami jų terminais, palaipsniui prigyja (pvz. yolo).
Tarmės vartojimas, pasenusių žodžių vartojimas.
Jauni žmonės naudoja daugiau barbarizmų ir t.t.
Dažniausiai jaunimo kalba ir vyresnio amžiaus žmonių labiausiai skiriasi. Jaunimas vartoja daugiau žargonu, trumpinių, o vyresni kalba taisyklingesne kalba.
Akivaizdu, jog jaunimas dažnai vartoja žodžių trumpinius, o senyvo amžiaus žmonės - "surusintas" frazes, žodžius.
Naudojami visai kitokie žodžiai
Skirtumas toks, jog vyresni žmonės kalba taisyklingiau, naudoja sudėtingesnius žodžius, kirčiuoja žodžius taisyklingai, taip pat naudoja savo kalboje įvairias metaforas, citatas, palyginimusir panašiai. O jaunesni žmonės, ypač šiuolaikinis jaunimas kalba netaisyklingai, daug keikiasi, naudoja barbarizmus
Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės naudoja "tarybinių laikų" žodžius, kaip "veranda", "gryčia", "lakierkos" ir kt. O šiuolaikinis jaunimas tokių žodžių nevartoja savo kalboje, bent jau didžioji dalis. O jaunimo kalba tokia agresyvesnė tampa ir vartojama daug ne lietuviškų keiksmažodžių, angliški žodžiai kai kur vietoj lietuviškų, pavyzdžiui kaip "atsiprašau-sorry"
Jaunimas šneka greičiau, su daugiau keiksmažodzių, angliškų žodžių. O vyresni žmonės aiškiau dėsto savo mintis, kartais su rusiškais žodžiais.
-
Vyresniųjų kalba dažnai turtingesnė, su daugiau patarlių, palyginimų, gyvesnė.