| 1. Mano mama (tėvas) galvoja, kad darnioje šeimoje, vaikų nuomonė tokia pat svarbi kaip ir tėvų. |
| | | | | |
| 2.Mano mama (tėvas) galvoja, kad reikia versti vaikus pritarti jos (jo) nuomonei ar liepimui, kadangi mama (tėvas) linki vaikams tik gero. |
| | | | | |
| 3.Visada, kai mama (tėvas) liepia ką nors atlikti, ji (jis) tikisi, kad aš jos (jo) paliepimus vykdysiu iš karto ir nieko neklausinėsiu. |
| | | | | |
| 4. Kurdama (-as) taisykles šeimoje, mama (tėvas) visada aptaria su manimi tų taisyklių priežastingumą ir naudą. |
| | | | | |
| 5. Mano mama (tėvas) mane skatina išsakyti savo nuomonę, kai man atrodo, kad šeimos taisyklės yra per griežtos ar neracionalios. |
| | | | | |
| 6. Man mama (tėvas) leidžia priimti sprendimus savarankiškai net ir tada, kai mano nuomoné nesutampa su jos (jos). |
| | | | | |
| 7.Man mama (tėvas) neleidžia klausinéti ar diskutuoti tais klausimais, kuriems sprendima ji (jis) jau priėmė. |
| | | | | |
| 8.Mano mama (tėvas) man nurodo, kokios veiklos imtis ar kokį sprendimą priimti. |
| | | | | |
| 9.Mano mama (tėvas) galvoja, kad tėvai turi kuo daugiau naudoti fizinés jégos, kad vaikai elgtųsi taip kaip reikia, taip kaip priimtina visuomenei. |
| | | | | |
| 10. Mano mama (tėvas) galvoja, kad néra būtina nustatinėti elgesio taisykles vien tik todél, kad taip yra priimtina visuomenei. |
| | | | | |
| 11. Aš visada žinau, ko mama (tėvas) iš manęs nori ir tikisi, bet ir visada galiu su ja (juo) apie tai laisvai padiskutuoti ir pasakyti, kad aš jos (jo) nuomonei prieštarauju. |
| | | | | |
| 12. Mano mama (tėvas) galvoja, kad išmintingi tévai turi kuo anksčiau parodyti, kas bosas šeimoje. |
| | | | | |
| 13. Mano mama (tėvas) labai retai pasako, ko tikisi iš manęs ir retai nurodo, kaip aš turėčiau elgtis. |
| | | | | |
| 14. Mano mama (tėvas) priimdama (-as), kokį nors sprendimą dažniausiai atsižvelgia į mano norus. |
| | | | | |
| 15. Man augant mama (tėvas) visada protingai ir objektyviai nurodydavo kaip aš turiu elgtis. |
| | | | | |
| 16. Mano mama (tėvas) visada labai nuliūsta, kai aš nesutinku su jos (jo) nuomone. |
| | | | | |
| 17. Mano mama (tėvas) galvoja, kad problemos visuomenėje būtų sprendžiamos geriau, jei tėvai nevaržytų savo vaikų veiklos, troškimų jiems augant. |
| | | | | |
| 18. Man augant, mama (tėvas) visada sakydavo, kokio elgesio iš manęs tikisi, jei aš jos (jo) lūkesčių nepateisindavau, ji (jis) mane bausdavo. |
| | | | | |
| 19. Mano mama (tėvas) man leidžia priimti sprendimus pačiam (-iai) be daugybės jos nurodymų. |
| | | | | |
| 20. Priimant šeimyninius sprendimus, mama (tėvas) visada išklausydavo ir mano nuomonės, tačiau nenuspręsdavo mano naudai vien tik dėl, kad aš taip norėdavau. |
| | | | | |
| 21. Mano mama (tėvas) negalvoja, kad ji (jis) yra atsakinga už mano elgesio reguliavimą. |
| | | | | |
| 22. Mano mama (tėvas) yra nusistačiusi (-ęs) griežtus vaiko elgesio standartus, tačiau taikydama (-as) juos man visada atsižvelgia į mano asmenybę. |
| | | | | |
| 23. Man mama (tėvas) nurodė, koks turi būti mano elgesys ir ji (jis) tikisi, kad aš jos (jo) nurodymus vykdysiu, tačiau ji (jis) yra geranoriškai nusiteikusi, jei aš noriu padiskutuoti šiuos klausimu. |
| | | | | |
| 24. Man mama (tėvas) leidžia pačiam (-iai) nusistatyti savo požiūrį į šeimą ir jos vertybes ir atsižvelgiant į tas vertybes elgtis taip kaip man atrodo tinkama. |
| | | | | |
| 25. Mano mama (tėvas) galvoja, kad problemos visuomenėje būtų sprendžiamos geriau, jei tėvai būtų griežtesni ir reiklesni nurodydami savo vaikams, kokios veiklos jie turėtų imtis ir kaip jie turėtų elgtis |
| | | | | |
| 26. Man mama (tėvas) visados pasako, ką tiksliai aš turiu atlikti ir kaip aš tai turiu atlikti. |
| | | | | |
| 27. Man mama (tėvas) nurodė elgesio standartus, kuriais aš turiu vadovautis, tačiau ji (jis) yra nusiteikusi juos koreguoti, jei aš jiems nepritariu. |
| | | | | |
| 28. Mano mama (tėvas) niekada man nenurodo, kokios aš veiklos turiu imtis, ko aš turiu norėti ar kaip turiu elgtis. |
| | | | | |
| 29. Aš visada žinojau, ko mama (tėvas) iš manęs tikisi, nors aš ir nepritardavau jos (jo) nuomonei, turėdavau paklusti vien iš pagarbos mamai (tėvui). |
| | | | | |
| 30. Jei mano mama (tėvas) priima kokį nors sprendimą, kuris mane skaudina, ji (jis) visada geranoriškai jį aptaria su manimi ir pakeičia, jei supranta, kad ji (jis) suklydo. |
| | | | | |