Nes šiais laikais daug žmonių jaučiasi vieniši, tai didina psichologinių sunkumų riziką
priklauso nuo žmogaus, ar jam patinka būti vienam, ar ne.
Nes tai trukdo žmogui jaustis gerai ir pilnavertiškai funkcionuoti
Nes kiekvienas su tuo susidures ir iveikes si jausma tampa stipresnis.
nes budama ma=iau vienisa jausciausi saugesne, gal butu ramiau ir daugiau pasiekciau, labaiu dziaugciausi gyvenimu
Kartais reikia su kuo pasikalbėti ne tik apie problemas, bet ir pasidalinti džiugia naujiena, dienos įvykiais, o jei nėra su kuo apima liūdesys ir blogos mintys. O jei net nėra, kam savo problemų išsipasakoti, tai pasidaro dar sunkiau.
Nes būdamas vienas, negali pilnavertiškai funkcionuot kaip žmogus.
kiekvienas zmogus pasirenka kaip gyventi. ar geriau vienisam,kol neranda zmogaus,kuris yra "tas", ar buti su kitu zmogum,vien del to kad buti.
kartais pabūti vienišam yra naudinga ir reikalinga
todel, kad vienisas zmogus negali jaustis pilnavertis, ji slegia daug rupesciu, tada jam yra sunku. manau zmogus yra sociali butybe, kuriai bendravimas ir artumo jausmas yra butina normalaus egzistavimo salyga.
Žmogus, kuris jaučiasi vienišas, save kartais vertina daug prasčiau nei yra iš tikrųjų. Vienišumo jausmas sukelia daug psichologinių problemų, padidėja tikimybė alkoholizmui, narkotikų vartojimui, agresijai ir kt. Jis gali žmogų privesti ir prie savižudybės bei kitų baisių dalykų.
Nes vienišas žmogus yra nelaimingas. Vienatvė gali padaryti neigiamą poveikį žmogaus mąstymui, elgesiui.
Nes tai yra visų mūsų problema, kurią turime spręsti kartu, išmokti išklausyti žmones ne tik toli esančius, tačiau ir arti esančius, taip visi mes kaip visuomenė augsim ir tobulėsim
...
Nes žmonės vis labiau tolsta vieni nuo kitų, juos vienija vis mažiau bendrų dalykų, kiekvienas rūpinasi savimi ir savo reikalais, neretai pamiršdamas tuos, kas yra šalia.
Manau kad yra problema, tuo požiūriu jeigu vienišumas priimamas kaip savijauta kada žmogus jaučiasi esantis vienas, neturintis išorinio palaikymo, socialinių ryšių, jam trūksta artimumo jausmo. Mano nuomone sąvoka vienišumas nėra lygu buvimui vienam, nes būnant vienam galima jaustis ir labai gerai, o vienišumas turi išgyvenamų neigiamų jausmų atspalvį.
kai pradedi jausti šį jausmą, tai pradedi galvoti, kad tu prastesnis už kitus, o tai stumia į neapgalvotus sprendimus.
nes manau kad zmogus sutvertas buti su kitais ir jei jis jauciasi vienisas vadinasi kazkas netaip
Labiau ne, nei taip, nes viskas priklauso nuo pačio žmogaus..
Manau, kad ilgai būnant vienišam, žmogui iškyla galimybė pačiam nejaučiant atsiriboti nuo nuoširdaus bendravimo su kitais, taip pat jis gali pradėti "vienišiaus" gyvenimą.