Jauno žmogaus požiūris į šeimą ir svarbiausias vertybines nuostatas
8. Nepritariu gyvenimui kartu iki santuokos nes...
tada dingsta ir noras tuoktis. Viskas pažinta, neįdomu, monotoniška tampa.
aš pritariu.
Kadangi tada nera butinybes saktuokai
Žmogus nėra daiktas, kurį reikia išbandyti ar "atitiks kirvis kotą". Tai asmuo, o būdų pažinti kitą asmenį yra ir ne gyvenant kartu, o kartu dalyvaujant visuomeniniame gyvenime, kartu linksmintis kultūriniuose ir kituose renginiuose, kartu būti su draugais. Nepritariu, nes tai patogiausias kelias, tačiau moralės prasme prieštarauja, pvz., dėl skaistumo.
svarbu pažinti žmogų, ,,apsitrinti", pamatyti koks jis yra kasdienybėje ir suvokti, kad buitis keičia žmones.
nes gyvenant kartu prieš santuoką netyčia galima pradėti mėgautis santuokiniais dalykais.... o jei kažkas nepatiko išsiskirti.. lieka įskaudinti žmonės.....
Gyvenimas kartu iki santuokos reiškia, kad nori kitą išbandyti visomis prasmėmis taip, tarsi jis būtų koks daiktas, kurį galima išmesti, jei šis nepatiktų dėl kažko. Toks pasirinkimas poros santykiuose nei padeda vienas kitą vis geriau pažinti, augti tarpusavio pasitikėjime ir meilėje, nei tikrai suvokti ar aš noriu įsipareigoti šiam žmogui ir visą likusį gyvenimą gyventi su juo.
Nes gyvenimas kartu yra dovana po santuokos.
Jei santuoka planuose nenumatoma arba nėra tam reikiamybės, tai gyvenimui kartu nepritariu. Moteriai nėra saugumo jausmo, aplink vienos pagundos ir didžiulė galimybė kad gims leliukas kuris turės gyventi "nesaugioje" šeimoje(t.y su galimybe kad vienas iš tėvų "pabėgs").
Tai savaime išreiškia nepasitikėjimą kitu asmeniu, atsakomybės vengimą. Kitas žmogus išbandomas tartum daiktas, kuris neatitikęs lūkesčių, galėtų būti išmetamas lauk. Asmens išbandymas be įsipareigojimo ir pagarbos jam pamina tiek to žmogaus, tiek "išbandančiojo" žmogišką orumą. Žmogų reikia pažinti, o ne išbandyti. Pažinti galima ir negyvenant kartu. Gyvenimas iki santuokos (be įsipareigojimo) nesukuria tinkamos erdvės vaikų gimimui, nes savo esme niekada neprilygs šeimai - dviejų brandžių, apsisprendusių ir gebančių prisiimti atsakomybę vyro ir moters sukurtai bendruomenei.