| Vaikai naudoja jausmų žodyną plačiau nei laimingas, piktas, liūdnas. |
| | | | | |
| Vaikai emocinėse situacijose naudoja ramų balso toną ir veido išraišką. |
| | | | | |
| Vaikai konfliktinėse situacijose vartoja žodžius, kurie padeda, o ne įžeidžia. |
| | | | | |
| Vaikai supranta kada reikia ištaisyti skaudinančią situaciją su suaugusiojo pagalba. |
| | | | | |
| Vaikai naudoja neverbalines strategijas, kad išvengtų konflikto. |
| | | | | |
| Susinervinę vaikai taiko nusiraminimo strategijas. |
| | | | | |
| Vaikai imasi iššūkių su minimalia suaugusiojo pagalba |
| | | | | |
| Vaikai žino, kaip nusiraminti, kai labai susijaudina ir tampa paikais. |
| | | | | |
| Vaikai gali patys dalyvauti žaidimuose ar pokalbiuose. |
| | | | | |
| Vaikai pasako asmens vardą ir atitinkamai pasisveikina esamame kontekste. |
| | | | | |
| Vaikai kitų jausmus supranta iš jų veido išraiškų ir kūno kalbos. |
| | | | | |
| Vaikai, prieš kviesdami suaugusįjį, patys bando spręsti problemas. |
| | | | | |
| Vaikai įtraukia bendraamžius į žaidimą ir (arba) pokalbį. |
| | | | | |
| Vaikai teigiamai parodo, kad didžiuojasi savimi ir kitais. |
| | | | | |