Esu prie to įpratus. Nenustembu, kai pamatau savanaudį žmogų.
Adaptuojuosi ir žiūriu savų reikalų.
Liūdnai
Apmaudu, nes kalbant apie geri labai svarbu kolektyvizmas, t.y. tik susijunge galim keisti pasauli.
Mane tai erzina, nes pati mėgstu padėti kitiems, ir jei matau, kad kiti gali padėti, bet net nesistengia, jaučiu nusivylimą.
Priimu tai kaip ženklą, kad tai ne "mano" žmonės ir gyvenimo kelyje sutiksiu kitų, "savų". Linkiu jiems gera.
Nesureikšminu
Tai priimu kaip ženklą, kad tie žmonės neturėtų būti mano draugų rate.
Nesijaučiu blogai, tiesiog sukuriu atstumą tarp jų ir savęs.
Nusiminęs.
Būnu maloni su jais