Žmonės tai linkę priimti
kaip natūralų dalyką.
Kažkoks personažas vartoja -
> prekė gera -> gal ir aš
turėčiau pabandyti. Labiau
tikima nei reklama, nes
tradiciškai reklamą ir
suprantame kaip informavimą
apie prekę/produktą už
pinigus, nupirktame plote,
nupirktu laiku. Ja ne taip
pasitikime.
Nesamonigai veikia, i
iprastas reklamas kazkaip
skeptiskiau ziuri, o kai jos
iterpiamos i kitas
uzsifiksuoja net nejucia
nezinau.
Nes žmogus nesuvokia, kad tai
reklama, o jo pasąmonė
užfiksuoja, o ji ir nulemia ką
žmogus perka, kaip rengiasi ir
t.t.
Truputi blogas klausimas. tam
tikrais atvejais gera
vienokia, tam tikrais
atvejais - kitokia. priklauso
nuo konteksto, reklamuojamo
brand'o ir t.t.
Nes ziuredamas reklama zmogus
sukoncentruoja i tai demesi
(nors tikrai ne visada). Nors
is kitos puses, daznai
vartotojai tycia vengia
reklamos, o i filma iterptas
prekinis zenklas neisvengiamas
(taciau ar tikrai pakankamai
pastebimas?).
Nes ziuredamas reklama zmogus
sukoncentruoja i tai demesi
(nors tikrai ne visada). Nors
is kitos puses, daznai
vartotojai tycia vengia
reklamos, o i filma iterptas
prekinis zenklas neisvengiamas
(taciau ar tikrai pakankamai
pastebimas?).
Manau daugiau zmoniu pamatytu
reklama, nes iprasta reklama
daznai isjungiama.
Atrodo, kad jeigu jau i
filma itrauktas produktas,
tai jis tikrai vertas
demesio.
Kai žiūri reklaminį klipuką,
sąmonė fiksuoja "tai -
reklama", o kai žiūri filmą ir
kažkur tolumoje švysčioja
"Samsung", herojus gerai Coca
cola, vaziuoja BMW,
užkandžiauja tam tikroje
picerijoje - viskas atrodo
natūralu. Juk kiekvienas iš
mūsų "apsikrovęs" prekių
ženklais. Tačiau, mano
nuomone, tokios "įterptos"
reklamos sąmonė taip aiškiai
nefiksuoja, juk žiūrime filmą,
o parduotuvėje nesąmoningai
ranka ima pvz. coca cola, o ne
ką nors kitą, nes šį gėrimą
gėrė herojus.