Europos Sąjungos finansavimo įsisavinimo Lietuvos sveikatos sektoriuje poveikio vertinimas
Mielas Respondente, ši apklausa atliekama rašant baigiamąjį magistro darbą tema „Europos Sąjungos finansavimo įsisavinimo Lietuvos sveikatos sektoriuje poveikio vertinimas". Šio tyrimo metu siekiama surinkti asmens sveikatos apsaugos įstaigų, kurios dalyvauja programose įsisavinant ES lėšas nuomonių vertinimą, ir atlikti Jūsų pareikštų nuomonių ir situacijos SWOT analizę.
Apklausoje dalyvauja Lietuvos sveikatos sektoriaus įstaigos. Jūsų nuomonė pildant anketą ES yra anonimiška. Galite laisvai išreikšti savo požiūrį apie ES fondų paramos poreikį, svarbą, esamus projektus bei ES lėšų įsisavinimo naudą sektoriui ir šalies ekonomikai".
Maloniai prašome užpildyti anketą iki gegužės 9 dienos, Jūsų nuomonė labai svarbi ir vertinga, jei norėtumėte sužinoti anketos gautų duomenų išvadas, ar kiltų kitokių klausimų galite rašyti el. paštu [email protected]. Ačiū už bendradarbiavimą!
Iš kur sužinojote apie galimybę gauti ES paramą?
Kita
- Visų šaltinių neprisimenu, bet esu gavęs info ir iš kolegų mokslininkų
- Pasidalino informacija kolega
- Visai nezinojau
- Savivaldybės
Kuriame ES paramos laikotarpyje (-iuose) dalyvavote?
Kiek projektų esate įvykdę ar tebevykdote?
Ar buvo atmesta Jūsų ruošta paraiška ir neskirtas finansavimas?
Priežastys:
- Per ilgas investicijų atsiperkamumo laikotarpis,neužteko balų.
- Paraiška įvertinta žemesniu balu nei atrinkimui antram konkurso etapui būtinas balas (ES 7FW)
- Dėl neatitikimo finansavimo sąlygų aprašui.
- neaiškios
- priežasties nežinome
- SAM kaip Projekto pareiškėja (mūsų įstaiga - projekto partneris) nusprendė nepasirašyti finansavimo - administravimo sutarties. Priežastys oficialiai nebuvo įvardintos.
Ar teiktumėte/teiksite paraišką ES paramai gauti 2014-2020 laikotarpiui?
Ar sukūrėte papildomų darbo vietų, kurios susiję su projektų įgyvendinimu, ar žadate išlaikyti šiuos darbuotojus ateityje?
Kiek ES lėšų įsisavinote?
Kiek Jūsų įstaiga turėjo investuoti papildomai, kad sėkmingai įgyvendinti projektą?
Ar jūsų įstaiga pajėgi finansiškai prisidėti prie padidėjusių projektų įgyvendinimo išlaidų?
Ar įgyvendinant projektus teko pratęsti įgyvendinimo laikotarpį?
Koks Jūsų požiūris į administruojančių agentūrų darbą? (pvz. LVPA, CPVA, kt.)
Kitas variantas
- vienareikšmingai atsakyti sudėtinga, tai priklauso ir nuo agentūros ir nuo konkretaus projekto vadovo kompetencijos ir nuo programavimo laikotarpio. Pvz. CPVA atrodo lankstenė ir daugiau į linkusi patarti it padėti, ESFA griežtenė, daugiau sudėtingų procedūrų, bet iš kitos pusės tai lemia ir kitokio pobūdžio jų adminstruojai projektai ("minkštieji"). kaip minėta, prilauso ir nuo kokretaus priskirto projekto vadovo, susidūrėme ne vieną kartą kaip tos pačios agentūros atstovai tą pačią problemą skirtingai, kartais netgi priešingai...
- Agentūrų darbuotojų geranoriškumas kinta. Esu gavęs labai vertingų patarimų, padėjusių projektui, bet buvo ir bendravimo, kurį galima vertinti priekabiavimu, kuris tikrai nepadėjo projektų įgyvendinimui.
Kaip manote, ar agentūrų, prižiūrinčių projekto eigą, atsakomybė yra pakankama ?
Jūsų nuomone, ar reikalingi pokyčiai ES paramos administravimo sistemoje?
Kodel
- Projektų įgyvendinimo priežiūros agentūros turėtų būti atsakingos ne tik dėl netinkamai panaudotų lėšų, bet ir dėl nepanaudotų lėšų.
- Reikia supaprastinti biurokratiją administravime
Įvardinkite, kas padėtų įmonėms, norinčioms pasinaudoti ES parama:
Kitas variantas
- Projektų įgyvendinimo priežiūros agentūrų geranoriška pagalba
Jūsų nuomone, ar pakankami, tikslūs ir informatyvūs yra programų poveikį sveikatos sektoriuje vertinti įvesti rodikliai (įstaigų skaičius, programų skaičius, asmenų kuriems bus suteikta paslauga skaičius)
Jei pažymėjote NE parašykite, kokie rodikliai, Jūsų nuomone, galėtų atspindėti geriau ES paramos poveikį:
- Ne visai .Papildyčiau: -paslaugų prieinamumo pacientams pagerėjimas(eilių tam tikrai paslaugai sumažėjimas); -aparatūros naudojimo rodikliai; -parama turėtų būti skiriama labiau atsižvelgiant į įstaigos dydį-mažos įstaigos neturi tokių finansinių galimybių atsinaujinti aparatūrą,naudoti naujas technologijas(suprantama,jei įstaigos nenumatoma likviduoti,prijungti prie stambio ar pan.)
- Išlaikytų darbo vietų sveikatos sektoriuje, susijusių su ES parama dinamika; sutaupytų PSDF lėšų kiekis, įsigyjant, atnaujinant med .įrangą; sveikatos įstaigų išlaidų struktūros pokyčiai, atsirandantys dėl ES paramos įgyvendinimo; nepriklausomos tos vietovės gyventojų apklausos dėl paslaugų kokybės po ES lėšų panaudojimo.