Suprantu, kad reikia nepamiršti savo tradicijų, bet kuo tolyn, tuo darosi sunkyn.
Norėtųsi, kad būtų vieninga etninės kultūros mokymo koncepcija.
Kad paskui programas eitų ir finansavimas.
Mokiniai visada įsitraukia į ugdymo procesą, jei yra mokytojų entuziastų. Lūkestis, kad tik tokių mokytojų nepritrūktų, ypač dabar, kai tas mokinio krepšelis pasidarė visko rodikliu, o algos mokytojams užuot kilusios visaip mažėja.
Norėčiau, kad etnokultūros pamoka būtų įteisinta.
Pati programa - labai aiškus, konkretus dalykas, kurio forma atima bendrosioms programoms. Bet kiek laiko reikia sugaišti, norint ją integruoti į kitus dalykus (kitokio būdo bei formos jos įgyvendinimui savo mokykloje mes nematome). Idealiausia būtų, skirti profesionalui valandų, o lėšų tam nepakanka, kaip ir žmogiškųjų išteklių.
Neatsakiau į klausimą apie etnokultūrinio ugdymo problemas, nes nė vienas iš pateiktų variantų, mano manymu, netinkamas. Visa bėda valstybės politikoje.