ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮTAKA MAŽINANT SOCIALINĘ ATSKIRTĮ LIETUVOJE - Interviu

 

Esu VDU studentas ir vykdau sociologinį tyrimą, Jūsų atsakymai labai padės man rašant mano baigiamąjį darbą – ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮTAKA MAŽINANT SOCIALINĘ ATSKIRTĮ LIETUVOJE. Šio sociologinio tyrimo kurios tikslai – atskleisti visuomenės žinias apie socialinę atskirtį ir stratifikaciją, požiūrį į socialinės atskirties ir skurdo didėjimo tendencijas Lietuvoje, socialines problemas, tokias kaip mažėjantis Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygis, visuomenės susikaitymas, valdžios pastangų mažinant socialinę atskirtį ir skurdą vertinimas ir pan. Jūsų atsakymai ir pareikšta Jūsų nuomonė nebus viešai skelbiama. Prieš atsakydami į klausimus atidžiai perskaitykite klausimus ir pažymėkite tuos komentarus, kurie atitinka Jūsų nuomonę. 

 

Vardas Pavardė. Įmonės pavadinimas: Pareigos:

  1. Įstaiga - VšĮ Centrinė porjektų valdymo agentūra (toliau - Agentūra), pareigos - struktūrinės paramos departamento socialinės apsaugos projektų skyriaus vyresnioji projektų vadovė

1) Jūsų organizacijos veiklos sritis bei veiklos orientacija?

  1. Esame atsakingi už Europos Sąjungos, įvairių tarptautinių institucijų, valstybės, kitomis lėšomis finansuojamų programų bei projektų administravimą Lietuvoje ir užsienyje, atliekame Centrinės perkančiosios organizacijos bei Viešosios ir privačios partnerystės kompetencijos centro funkcijas.

2) Jums ar Jūsų organizacijai teko dirbti su ES struktūriniais fondais susijusiais su socialinės atskirties mažinimo projektų įgyvendinimu? Kokie tai fondai, ir kokie tai projektai buvo?

  1. Šiaip ir kitose Agnetūros administruojamose programose, pavyzdžiui, Europos ekopnominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama, yra projektų, skirtų socialinių paslaugų infrastruktūos plėtrai, tačiau tiesiogiai dirbu su ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamais projektais, todėl toliau apie juos plačiau ir pakomentuosiu. Administruojame tokias ES struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones kaip VP3-2.4-SADM-01-R "Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra" (priemonės tikslas - nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros gerinimas, mažinant socialinių paslaugų infrastruktūros skirtumus savivaldybėse, dekoncentruojant ir decentralizuojant socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą, didinant jų įvairovę, modernizuojant socialinių paslaugų įstaigų materialinę bazę bei prisidedant prie pačių asmenų, kuriems skirtos socialinės paslaugos, arba tokių asmenų šeimų narių sugrįžimo į darbo rinką), VP3-2.4-SADM-03-V "Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra" (priemonės tikslas - užtikrinti pagyvenusiems asmenims, neįgaliesiems ir vaikams aukštą stacionariose socialinių paslaugų įstaigose teikiamų paslaugų kokybę ir saugią aplinką, modernizuojant esamas ar kuriant naujas stacionarių socialinių paslaugų įstaigas). Iš nurodytų priemonių galite matyti, kad iš esmės mūsų institucija dirba su infrastruktūriniais arba kitaip vadinamais "kietaisiais" projektais, t.y. ne mokymų projektai. Mes statome naujas, modernizuojame esamas įvairių socialinių paslaugų įstaigas neįgaliems, pagyvenusiems, socialinės rizikos asmenims bei socialinės rizikos šeimoms, pavyzdžiui, rekonstruojame senelių globos namus, vaikų globos namus, kuriame dienos socialinės priežiūros centrus neįgaliesiems ir/arba pagyvenusiems asmenims, socialinių paslaugų centrus socialinės rizikos šeimoms, kuriuose teikiamos įvairios kompleksinės paslaugos tikslinės grupės asmenims. Tokiais projektais siekiama iš esmės gerinti įvairių socialinių paslaugų pasiekiamumą įvairių tikslinių grupių asmenims ir tokiu būdu stiprinti tam tikrus jų gebėjimus, suteikiant reikiamą informaciją ir tokiu būdu mažinti jų socialinę atskirtį, didinti galimybes jiems grįžti į darbo rinką. Pavyzdžiui, įkūrus dienos socilainės priežiūros centrą pagyvenusiems arba neįgaliems asmenims, šiuos asmenis namuose prižiūrintys asmenys įgauna galimybę asmenis dienai palikti šiame centre ir tokiu būdu grįžti į darbą. neįgalieji asmenys tokiuose centruose mokomi dirbti kompiuteriu, siųti, medžio apdirbimo ir pan., todėl įgauna galimybę galbūt kažkur įsidarbinti, galų gale bendrauja ir tokiu būdu socializuojasi. Taip pat turime dar vieną priemonę kaip VP3-2.4-SADM-02-V "Paslaugas, tarp jų profesinės reabilitacijos, neįgaliesiems teikiančių įstaigų plėtra". Šios priemonės pagalba yra kuriamos tam tikros mokymo bazės neįgaliesiems, t.y. įrengiamos patalpos, perkama įranga, ko pasekoje neįgalieji bus mokomi juvelyro, batsiuvio, kirpėjo, manikiūrininko darbo ir dar daug kitų specifinių įgūdžių, taip pat perkama įvairi reabilitacinė įranga jų sveikatos būklei stiprinti. Tokiu būdu stiprinami jų gebėjimai grįžti į darbo rinką. Pagal tą pačią priemonę taip pat yra plečiama tokių įstaigų kaip Techninės pagalbos neįgaliesiems centras ir Neįgalumo bei darbingumo nustatymo tarnyba infrastruktūra, t.y. įstaigų filialų Lietuvoje patalpos pritaikomos neįgaliųjų poreikiams, nes iki šiol įstaigos veikė senuose neįgaliesiems nepritaikytose patalpose. Platesnius remiamų veiklų sąrašus galite rasti kiekvienos priemonės finansavimų sąlygų aprašuose, kuriuos galite rasti tinklapyje www.esparama.lt. Visi šie projektai savotiškai prisideda prie socialinės atskirties mažinimo.

3) Jūsų nuomone, kaip pakito per paskutinius 5 metus skurdo lygis Lietuvoje?

  1. Negaliu pakomentuoti, kadangi tiesiogiai darbe to nematuojame ir nesekame. Tai daugiau ekonomistų darbo sritis.

4) Jūsų nuomone, kaip pakito per paskutinius 5 metus socialinė atskirtis tarp atskirų socialinių sluoksnių Lietuvoje?

  1. Ne mano darbo sritis

5) Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis 2010 metus buvo paskelbusi Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, kaip tai atsiliepė Lietuvai?

  1. Agentūra minėtus projektus įgyvendina nuo 2009 metų iki šiol. Klausime minimas faktas manau tiesiogiai niekaip neprisidėjo nei prie skurdo nei prie socialinės atskirties mažinimo. Gal daugiau buvo tikslinės reklamos per įvairias žiniasklaidos priemones, tačiau tiek. Būtent bendra ekonominė ir socialinė situacija/tendencijos ES ir Lietuvoje lemia tai, kad ES finansinė parama skiriama socialinių sričių stiprinimui. Apskritai, jeigu nebūtų ES finansinės paramos, Lietuvos ekonominė, o tuo pačiu ir socialinė padėtis būtų kur kas blogesnė. Tačiau visa tai lemia bendra politika, o ne kurių nors metų paskelbimas kovai su konkrečia sritimi.

6) Jūsų nuomone, žiniasklaidoje dažnai eskaluojama tema, jog socialinės atskirties mažinimas naudojant ES struktūrinius fondus neduoda jokios apčiuopiamos ir aiškiai matomos naudos? Kaip Jūs tai vertinate?

  1. Manau tiesioginę ir apčiuopiamą naudą įgyvendintų projektų jaučia tikslinės grupės asmenys, t.y. tie, kuriems ir buvo skirti projektai. Asmenys, kurie niekaip nesusiję su įgyvendinamais projektais ir nesinaudoja jų rezultatais, net ir nežino apie įgyvendinamus projektus. Kitas niuansas, kad įgyvendinti projektai negali sumažinti pavyzdžiui, socialinės paramos reikalaujančių asmenų skaičiaus, nes tai turi spręsti šalies valdžia kitomis priemonėmis. ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojami projektai yra tik priemonė padėti socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Tačiau manau po truputį, pradėsime judėti į priekį, nes kol kas didžioji dalis projektų yra tik įgyvendinami, todėl realią naudą paskaičiuoti yra sunku.

7) Ar sutiktumėte su teiginiu, kad skurdo mažinimo strategija bei valstybės politikos priemonės Lietuvoje nėra pakankamai nutaikytos į socialinę atskirtį ir skurdą patiriančius žmones? Kaip Jūs tai vertinate?

  1. Nesu susipažinusi su skurdo mažinimo startegija, todėl negaliu pakomentuoti. Manau, ES struktūrinė parama socialiniams projektams yra viena iš valstybės politikos priemonių siekiant kažkiek reguliuoti šią sritį. Taip pat manau, kad valstybė visada gali duoti kažką daugiau kiekvienam savo piliečiui, tačiau reikia ir piliečio noro duoti valstybei, kurio beje mūsų šalyje taip pat labai trūksta. Esama maža ir jauna šalis su pakankamai didele emigracijos problema, todėl ir valstybei rasti kažkokių efektyvių visoms šalims tinkamų sprendimų manau yra sudėtinga.

8) Jūsų nuomone, kokios yra pagrindinės Europos socialinio fondo paramos sritys į kurias reikėtų atkreipti daugiausia dėmesio mažinant skurdą ir socialinę atskirtį Lietuvoje?

  1. Minėtą fondą Lietuvoje administruoja Europos socialinio fondo agentūra
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą