Diskrecija galbūt ir reikalinga, bet ja dažnai piktnaudžiaujama. Sprendimus priima įstaigos vadovas, bet jei atskleidžiami korupcijos atvejai, tai atsakomybė ne retai permetama žemesnių sluoksnių pareigūnams (pvz. tai netinkamai parengta medžiaga, tai parengtos charakteristikos neatitinka tikrovės ir pan.) Siūlyčiau vadovui priiminėti svarbius sprendimus, atsižvelgiant į įvairių komisijų sprendimus.
Pareigūnų diskrecija galima, kol ji neviršija jų teisinių įgaliojimų, neįtakoja pareigų atlikimo.
Teiagiamai vertinu, bet iki tol, kol jie nepiknaudziauja diskrecija
Esu susidūrusi su pareigūnų diskrecija. Vienais atvejais pareigūno diskrecija gali palengvinti biurokratinę naštą klijentui, kitais atvejais - pasunkinti. Tai priklauso nuo valstybės tarnautojo (pareigūno sąžinės ir siekiamų tikslų). Turiu faktų, kad pareigūnai peržengė savo diskrecijos ribas mano atžvilgiu. Todėl šie dalykai bus įrodinėjami teisme.
ji reikalinga, nes kai kada istatymas turi spragu, taciau labai svrbu, kad dikrecija neperaugtu i savivale.
Padaviau į teismą dvi ministerijas įšleidusias diskriminacini įsakymą
Galimybe perzengti diskrecijos rybas, kas lemia korupcijos atsiradima.
Kartais pareigūnai piktnaudžiauja šia teise.
būtina
vertinu tai neigiamai
galėtų buti didesne
ji reikalinga, tačiau tam
tikruose rėmuose. Nes
neįmanoma visko taip
smulkiai reglamentuoti