DIRBANČIŲJŲ TYRIMO ANKETA

Klausimas „Ar tikrai manai, kad niekas tavęs neišnaudoja darbe?“ – tai pirmasis žingsnis į dirbančiųjų pasipriešinimą, kurio žengti dažnai neleidžia visuotinė apatija ir pasyvumas. Tuo yra įsitikinęs Laisvasis universitetas (LUNI), autonominis Lietuvoje veikiantis savišvietos tinklas, kartu su samdomų darbuotojų profesine sąjunga SAMPRO lapkritį visoje Lietuvoje pradėsiantis nepriklausomą anoniminį dirbančiųjų tyrimą. Šio tyrimo metu tarpusavyje bendraus socialinių judėjimų nariai ir įvairių sričių dirbantieji. Vykstant apklausoms bus ne tik siekiama dialogo su kiekvienu žmogumi – skirtingai nei kitose apklausose, čia bus skatinamas dirbančiųjų aktyvumas ir tarpusavio solidarumas. Tyrimo rezultatus aptarinėsime, analizuosime, o jų išvadas skelbsime nepriklausomoje žiniasklaidoje. Anketa anoniminė ir duomenys bus analizuojami apibendrinta forma, taigi tikimės iš Jūsų nuoširdžių ir atvirų atsakymų. Mes visi esame dirbantieji. Studentai, mokantys paskolas bankams, bedarbiai, ieškantys darbo, prasiskolinusieji už būstą, kurie, gyvendami po savo stogu, nuolat jaučia nesaugumą, dirbantieji, kurie bijo rytoj netekti darbo, taip pat tie, kurie dirba negarantuotą darbą projektuose ar pagal sutartis, įvairios socialiai remtinų asmenų grupės, bijančios netekti vienintelio pragyvenimo – pašalpos ir t.t., taip pat ir nedirbantys žmonės, atsisakantys paklusti kapitalo disciplinai – visi mes esame išnaudojami kapitalo ir norime sisteminių pokyčių. Dabar tiek kapitalas, tiek valstybė, išgyvena krizę, į kurią, taikydami savo mokesčių, kainų, socialinės paramos naikinimo ir tolimesnio mūsų skurdinimo per paskolas politiką, jie mėgina įklampinti ir dirbančiuosius. Krizė mums, dirbantiesiems, nebūtinai turi tapti socialine katastrofa – ja tinkamai naudodamiesi, neleisdami valdžiai ir kapitalistams karpyti savo teisių, už jas kovodami, pajungdami savo vaizduotę ateities alternatyvų kūrimui, mes, dirbantieji galime paversti niekais kapitalistų ateities planus ir sukurti orų gyvenimą sau. Kai blogai savininkams, nebūtinai turi būti blogai dirbantiesiems. Bet taip nenutiks tol, kol mes patys neišsiugdysime aktyvumo, kol neatsitrauksime nuo mus supančios kapitalistinės kasdienybės – sekinančio darbo, nesibaigiančio vartojimo ir mus įtraukiančio formaliosios demokratijos spektaklio. Klasinio aktyvumo pradžia tampa klausimai „kas man yra darbas?“, „kaip jaučiuosi dirbdamas (-a)?“, „ar turiu laisvalaikio?“, „ar esu juo patenkintas (-a)?“ Tai – dirbančiųjų tyrimo klausimai. Dirbančiųjų tyrimas – tai ne korporacijų vykdomos vartotojų apklausos, kurių tikslas – įsiūlyti jums naują nereikalingą prekę ar paslaugą ir ne gyventojų apklausa prieš rinkimus, paverčianti mus statistiniais vienetais didžiosios politikos žaidimuose. Dirbančiųjų tyrimo tikslas – apklausos metodais krizės metu skatinti jautrų dialogą tarp įvairių sektorių dirbančiųjų, žadinti dirbančiųjų klasės sąmoningumą, skatinti priešintis neteisybėms darbo vietose ir visur, kur mus pasiekia spaudžianti valdžios ir kapitalo letena. Tikimės, kad tyrimas padės dirbantiesiems įsitraukti į kovą už savo teises, palaikyti solidarius tarpusavio ryšius, organizuotis tarpusavyje ir reaguoti į kapitalistų bei valdžios savivalę tiesioginiais veiksmais. Nuoširdžiai dėkojame už atsakymus. Dirbančiųjų tyrimo iniciatyvinė grupė ([email protected])
Pic
97. Ar niekada nesvajojote apie kitokią teisingesnę visuomenę? Kaip ji galėtų atrodyti?
Nesuprantu klausimo. Jei apie taisykliu pakeitimo ar papildimo darbu santikiu. Tai įdėju aš tikrai turiu. Dar ir padėtu tai +16 metu paaugliams: mažiau nusikalsti, suprasti kas yra darbas, skatinti paauglų užimtumą atostogų metu, kontruliuoti pinigus(reik tai ugdyti nuo šaknu). +- įsivaizduoju kaip skatinčiau žalesnę visuomine ir su tai susijusia verslo dalį. Manau žinau ir kokiu priemoniu reiktu imtis kaip sumažinti eiles norintiems prieiti pas šeimos gyditojus.
Visada apie tai svajojau. Galėtų būti daugiau teisingumo paprastiems Lietuvos piliečiams
zmones turetu buti nuosirdesni geranoriski labiau atsipalaidave o tam reikia buti finansiskai nepriklausomu
mazesnis skirtumas tarp turtingu ir vargsu
KuinasBalandis 21, 2011 15:04</a>Žinau, kad laiko normos visai nėra. Jeigu per VBE lsamtniitaus paskaičiuota, kad per dieną taisant abiturientų rašinius vienam jų ištaisyti vidutiniškai skirta 20-30 minučių (tai realus darbo sąnaudas atitinkantis laikas), tai kasdieniniame darbe per savaitę skiriamos tik 3-4 valandos, nors mokinių lituanistas turi apie 100. Matematika ir kvailiui aiški. Tas pats ir dėl pasiruošimo pamokoms. O išvada viena mokytojai vergoviškai išnaudojami pačiu primityviausiu būdu. Ir kol lituanistai nesusiburs kovoti už savo teises, tol visa tai tęsis.
nėra bedarbystės,nereikia mokėti žemminančių pašalpų,ori,aprūpinta senatvė.Valdo ne seimas,o gerai apmokami specialista,ekspertai,gerai išmanantys ekonomikos dėsnius.Ir jokių politikų prie valdžios lovio
nesvajojau
nepagalvoju apie tai
Bent jau be tokio mėšlo, koks yra dabar. Nors bedarbystė sumažėtų, Jeigu žmogus turės darbą, jis turės viską.
maziau valdzios ,maziau biurokratijos.
Visuomenė be valdžios, pinigų, sugebėtų organizuotis savarankiškai ir gyventi gerovėje ir taikoje.
kiek žmonių tiek ir vizijų, manau, kad žmonija turi pasukti į keliąsu gamta, su ja draugauti iš jos mokytis ir su ja gyventi, joje gyventi
VALDZIA TURI ATSIZVELGTI I DIBANCIU ZMONIU INTERESUS,NESIEKTI NAUDOS TIK SAU IR SAVO ARTIMIESIEMS,NEVOGTI
teisingoje visuomenėje nebūtų neaiškiais būdais praturtėjusių žmonių, bei visiškai vargšų
skirtumas tarp klasių mažesnis
Pravalius komunistus :)
Dažnai. Tokioje visuomenėje nebūtų išnaudojimo jokiu pagrindu, būtų eliminuotas gobšumas, žmonės būtų klausiantys ir nesusivaržę, laisvi.
svajoti galima ir reikia
Niekada nemasčiau
Anarchija!
Be valdovų su baisia neadekvačia ginkluota gauja, nukreipta į visuomenės tramdymą.
Taip. Panašiai kaip ateities projekte "Venus".
svajojam, pradedu nuo saves, savo vaiku......pagarba, saziningumas atvirumas - kertinis akmuo
Galvojau - aš ir maža grupė bendraminčių užsidarytumėme 10 hektarų sklype, apsitvertumėm aukšta tvora ir kultivuotumėm savo kultūrą.
Visuomenė, kurioje visi būtų lygiaverčiai partneriai, kurioje dominuotu kooperatinis verslas ir bendruomeninė nuosavybė, kurioje nebūtų skirtumo tarp darbdavio ir darbuotojo.
Atsakymas kaip 75 kalausimo.
Svajojau, bet neįsivaizduoju, kad žmonės, įgiję galių, jomis nepasinaudotų kitų sąskaita. Netikiu tuo, ko istorijoje dar nebuvo. Žmonės mėgsta privilegijas ir gauti malonumų net tada, kai kitiems nuo to netampa geriau.
Pirmykštė bendruomeninė. Bet technologijų lygis per aukštas. Nebent visur dingtų elektra.
---
jei visuomenėje vyrautų anarchizmo idėjos - ji nuo to teisingesnė nebūtų. tad deje apie tai nesvajoju...
Sąmoninga laisva visuomenė, kurioje kiekvienas gali realizuoti save ir būti pilnavertiškas. Aplinka būtų saugi, žmonės bendruomeniški, valstybė gebėtų pasirūpinti gyventoju jam susidūrus su sunkumais. Žmonės būtų sąžiningi ir noriai duotų kitiems, o ne stengtųsi prisigrobstyti, kiek išgali. Žmonės jaustųsi užtikrinti savo ateitimi ir nebijotų dėl neaiškaus rytojaus.
Svajojau. Tai tokia visuomenė, kur visi turi lygias teises, tačiau realiai gyvena pagal savo sugebėjimus. Tai yra labai artima dabar esančiai, tik dar daugiau lygybės ir teisingumo teisine prasme.
Ne
Nekomentuosiu
Pavyzdžių yra netoli Lietuvos. Svajoti neverta, reikia vadovautis tinkamais pavyzdžiais ir statyti teisingesnę valstybę.
Visuomenė be vadukų ir išnaudojamų struktūrų, paremta žmonių saviorganizacija ir bendradarbiavimu.
visuomenė yra pakankamai teisinga, viskas priklauso nuo individo veiklos
Labai daug apie tai negalvoju, tik manau, kad visuomene butu geresne, jei nustotu politikus vertinti pagal tai, kas garsiau reikia "As myliu Lietuva". I politika turetu buti renkami ekonomistai, filosofai ir kt. sriciu specialistai, o susimove butu lengvai atleidziami demokratiniu keliu.