DIRBANČIŲJŲ TYRIMO ANKETA

Klausimas „Ar tikrai manai, kad niekas tavęs neišnaudoja darbe?“ – tai pirmasis žingsnis į dirbančiųjų pasipriešinimą, kurio žengti dažnai neleidžia visuotinė apatija ir pasyvumas. Tuo yra įsitikinęs Laisvasis universitetas (LUNI), autonominis Lietuvoje veikiantis savišvietos tinklas, kartu su samdomų darbuotojų profesine sąjunga SAMPRO lapkritį visoje Lietuvoje pradėsiantis nepriklausomą anoniminį dirbančiųjų tyrimą. Šio tyrimo metu tarpusavyje bendraus socialinių judėjimų nariai ir įvairių sričių dirbantieji. Vykstant apklausoms bus ne tik siekiama dialogo su kiekvienu žmogumi – skirtingai nei kitose apklausose, čia bus skatinamas dirbančiųjų aktyvumas ir tarpusavio solidarumas. Tyrimo rezultatus aptarinėsime, analizuosime, o jų išvadas skelbsime nepriklausomoje žiniasklaidoje. Anketa anoniminė ir duomenys bus analizuojami apibendrinta forma, taigi tikimės iš Jūsų nuoširdžių ir atvirų atsakymų. Mes visi esame dirbantieji. Studentai, mokantys paskolas bankams, bedarbiai, ieškantys darbo, prasiskolinusieji už būstą, kurie, gyvendami po savo stogu, nuolat jaučia nesaugumą, dirbantieji, kurie bijo rytoj netekti darbo, taip pat tie, kurie dirba negarantuotą darbą projektuose ar pagal sutartis, įvairios socialiai remtinų asmenų grupės, bijančios netekti vienintelio pragyvenimo – pašalpos ir t.t., taip pat ir nedirbantys žmonės, atsisakantys paklusti kapitalo disciplinai – visi mes esame išnaudojami kapitalo ir norime sisteminių pokyčių. Dabar tiek kapitalas, tiek valstybė, išgyvena krizę, į kurią, taikydami savo mokesčių, kainų, socialinės paramos naikinimo ir tolimesnio mūsų skurdinimo per paskolas politiką, jie mėgina įklampinti ir dirbančiuosius. Krizė mums, dirbantiesiems, nebūtinai turi tapti socialine katastrofa – ja tinkamai naudodamiesi, neleisdami valdžiai ir kapitalistams karpyti savo teisių, už jas kovodami, pajungdami savo vaizduotę ateities alternatyvų kūrimui, mes, dirbantieji galime paversti niekais kapitalistų ateities planus ir sukurti orų gyvenimą sau. Kai blogai savininkams, nebūtinai turi būti blogai dirbantiesiems. Bet taip nenutiks tol, kol mes patys neišsiugdysime aktyvumo, kol neatsitrauksime nuo mus supančios kapitalistinės kasdienybės – sekinančio darbo, nesibaigiančio vartojimo ir mus įtraukiančio formaliosios demokratijos spektaklio. Klasinio aktyvumo pradžia tampa klausimai „kas man yra darbas?“, „kaip jaučiuosi dirbdamas (-a)?“, „ar turiu laisvalaikio?“, „ar esu juo patenkintas (-a)?“ Tai – dirbančiųjų tyrimo klausimai. Dirbančiųjų tyrimas – tai ne korporacijų vykdomos vartotojų apklausos, kurių tikslas – įsiūlyti jums naują nereikalingą prekę ar paslaugą ir ne gyventojų apklausa prieš rinkimus, paverčianti mus statistiniais vienetais didžiosios politikos žaidimuose. Dirbančiųjų tyrimo tikslas – apklausos metodais krizės metu skatinti jautrų dialogą tarp įvairių sektorių dirbančiųjų, žadinti dirbančiųjų klasės sąmoningumą, skatinti priešintis neteisybėms darbo vietose ir visur, kur mus pasiekia spaudžianti valdžios ir kapitalo letena. Tikimės, kad tyrimas padės dirbantiesiems įsitraukti į kovą už savo teises, palaikyti solidarius tarpusavio ryšius, organizuotis tarpusavyje ir reaguoti į kapitalistų bei valdžios savivalę tiesioginiais veiksmais. Nuoširdžiai dėkojame už atsakymus. Dirbančiųjų tyrimo iniciatyvinė grupė ([email protected])
Pic
88. Ar ateityje ketinate gyventi Lietuvoje? Jei taip, kodėl?
Tikriausiai gimtosios kalbos turėjimo įtaka
Neturiu už ką išvykti į užsienį
tik tuo atveju jeigu jausiuos socialiai saugi
Ne, nes nera virsij pazymetu galimybiu
visdelto cia mano gimtine
neturiu galimybės išvažiuoti
Nes čia turiu būstą. Bet jei ir toliau Lietuva risis žemyn (visom prasmėm), neliks kitos išeities ir teks ieškoti emigracijos galimybių.
bandysiu čia prasimušt, o jei nepavyks tai imigruosiu, bet tikiuosi neprireiks
as lietuvis ir noriu gyventi lietuvoje, ir tikiuosi kad kada nors bus geriau :)
O kur dingsi? Kaip bebūtų gerai- ten gerai, kur mūsų nėra. Visur savos problemos.
Tevyne
Kol kas dar nėra taip blogai, kad būčiau priverstas emigruoti
man čia patinka, čia sava gamta, draugai, šeima
CIA MANO TEVYNE
Nenoriu emigruoti
Man gera Lietuvoje. Nematau prasmės uždirbt daugiau užsienyje, bet nesijausti gerai
nes man čia gražu
Aš tikrai myliu Lietuvą
Nesijauciu cia saugus, neturiu salygu kurti šeimą ir laukti senatvės
Nesu tikra.
Nemoku užsienio kalbų.
Nenoriu gyventi užsienyje
siandien cia dar galiu isgyventi, galiu kalbeti lietuviskai galiu buti su savo artimaisiais
Antroji klausimo dalis nėra korektiška.
Juk ir Lietuvoje turi kažkas gyventi ir dirbti, palaikyti savo gimtinę.
Persiritau į antrąją savo amžiaus, gyvenimom pusę, nebenoriu blaškytis.
Nes čia geriausia.
planuoju siekti ausktesnio issilavinimo laipsnio uzsienyje, ten ieskoti darbo
nes man čia patinka
Nes norint, kad čia gerėtų situacija, čia reikia ir dirbti, o ne ieškoti kažkur kitur jau sukurto gerbuvio.
Todėl, kad savoje šalyje visada geriau jautiesi, tačiau jeigu pasikeistų aplinkybės, tikrai rimtai esu pasiruošęs emigruoti (gerai moku ne vieną užsienio kalbą, mano specialybė yra vertinama)
o kodėl reiktų išvažiuot?
Tikiuosi, kad Lietuvai dar prireiks lietuvių. Manau, kitoje šalyje nuolatos jausčiau nostalgiją
tai geriausia šalis
Dirbantieji išnaudojami visam pasauly. KAm apsikrauti papilomais rūpesčiais nepažįstama kalba, neišniukštinėta aplinka ir vėl iš naujo kovojant dėl tam tikro pristaikymo ir socialinių ryšių užmezgimo.