Bendro išprusimo testas 3

15. Kaip vadinama pavaizduota „diagrama“? Koks, pagal „diagramą“, vidutinis kritulių kiekis iškrenta šiame mieste sausį? Kurioms pasaulio valstybėms – šiaurės, pietų pusrutulių ar pusiaujo zonos – būdinga ši „diagrama“? Savo pasirinkimą pagrįskite.

  1. 12-13
  2. Apie 20
  3. dsb
  4. Klimatograma 199 mm Šiaurės -
  5. q
  6. Histograma, 19, pietu
  7. xxx
  8. klimatograma
  9. ~200mm, šiaurės
  10. Kritulių kiekio diagrama 125 mm Pusiaujo
  11. Kritulių diagrama 198mm. Šiaurės del speju del temperatūros
  12. Lyginamoji diagrama, 200mm, Šiaurės, nedidelė metinė temperatūra, aukštas kritulių iškritimo kiekis.
  13. Nežinau. 130mm. Pietų pusrutuliui. Pagrindas: mano religiniai įsitikinimai.
  14. Temperatūros ir kritulių. ~200 mm. Pietų pusrutulio. Nes Š pusrutulyje šilčiau vasarą.
  15. nežinau
  16. Klimatograma, ~20 mm, Pietų pusrutulio, nes vasarą mėnesio temperatūra žemiausia
  17. stulpeline diagrama 19 pusiaujo
  18. .. Grafikas. 130mm pusiaujo Gyvenu ten
  19. Krituliu kiekis
  20. Metinio krituliu kiekio diagrama ~200mm siaures zonai budinga, nes temperatura gan maza istisus metus
  21. Grafikas, 13mm, pietų, nes ten metų vidury žiema
  22. daigrama
  23. histograma,
  24. stulpelinė, 120 mm, pietų pusrutulių, kadangi ten žemiausia temperatūra būna birž., liepą, rugpjūtį
  25. Stulpeline. 200mm.
  26. dregnumo. arti 200mm. pusiaujo. atograzu juosta
  27. vcasd
  28. Stulpelinė. 14. Pusrutulio.
  29. adfaz
  30. Metinė kritulių ir temperatūros skalė, 130 mm, pietų pusrutulių, nes vyrauja teigiama metinė temperatūra ir nedidelis metinis kritulių kiekis.
  31. .
  32. Oro ir kritulių diagrama. ~200 mm. Pietų pusrutulis, nes šalčiausi mėnesiai vyrauja Birželio-Rugpjūtčio mėnesiais, tai būdinga pietiniam pusrutulyje.
  33. Histograma. 190mm pietų
  34. Listograma. 100-150.
  35. mmm
  36. Krituliu 190 siaures
  37. Stulpelinė, 19mm, pietų, nes vasaros mėnesiais temperatūra žemiausia.
  38. 160mm, pusiaujo.
  39. Nežinau. ~130mm. Būdinga pusiaujo zonai, nes ten įkaitęs oras kyla į viršų, kondensuojasi ir formuoja kritulius.
  40. Krituliu kiekio ir temp., ~195, siauries pusrutuliui, nes daug krituliu ir zema temp.
  41. stulpeline diagrama , 199mm , pusiaujo
  42. stulpeline, 130 mm,
  43. asdas
  44. -
  45. Histograma. 210. Pietų. Dėl temperatūros.
  46. 3063
  47. Temperaturos - krituliu kiekio diagrama. Apie 2000mm. Pietu pusrutulio, nes ziema didesne temperatura, nei vasara, bei neauksta, lyginant su pusiaujo zonos temperaturomis.
  48. ?
  49. d
  50. nežinau
  51. kritulių ir temperatūros metinė diagrama; ~195 mm, šiaurės pusrutulio, nes "mūsų" vasaros mėnesiais temperatūra žemiausia. Reiškia, kada pas mus vasara, ten žiema
  52. diagrama vadinama: iškritusių kritulių kiekis atskirais menesiais pavaizduotas grafiskai. stulpelinė diagrama sausį:190mm vidut. kritulių kiekis kurioms pasaulio valstybėms būdinga: pusiaujo zonos, nes yra atogrąžų miškai.
  53. metinis orų prognozės vidurkis, 190 mm, pietų pusrutulio, nes vasarą temperatūra žemiausia
  54. Klimatograma. ~190 mm. Pietų pusrutulio, nes temperatūra balandžio-spalio mėnesiais žemesnė nei lapkričio-kovo mėnesiais.
  55. nzn
  56. stulpeline,
  57. Kritulinė diagrama, 190mm, Pietų pusrutolio, nes žiemą šilčiau nei vasarą
  58. 13.
  59. nu
  60. X ir Y ašių. sausio mėnesį vidutiniškai iškrenta apie 130mm. Pusiaujo valstybėms būdinga ši diagrama, nes ten visuomet būna šilčiausia, nėra sniego, nes net sausio, vasario ir gruodžio mėnesiais temperatūra viršija 15 laipsnių C.
  61. Stulpeline. 19. Pusiaujo zonos. nes C svyruoja nyo 15 iki 33
  62. Kritulių amplitudė. 195mm. Pietų pusrutulio. Žema temperatūra, didelis kritulių kiekis.
  63. 0
  64. Stulpelinė ir linijinė diagrama. 190mm. Pusiajo zona.
  65. s
  66. Histograma, ~200 mm, pietų zonoms, temperatūra aukšta.
  67. Stulpelinė diagrama 200 mm
  68. Gistograma? 200mm. Pusiaujo zona, nes labai jau silta
  69. Klimatograma. 200 mm. Pietu pusrutulio, nes vasara šaltesnė už žiemą