Architektų požiūrio į architektūros paveldo objektą tyrimas

Sveiki, esu Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentė. Šiuo metu rašau tiriamajį darbą, kurio tema: "Dvarvietės pritaikymas visuomenės poreikiams: Antanavo atvejo analizė". Man įdomus architektų požiūris į kultūros paveldo objektą, todėl kviečiu Jus užpildyti šią anketą.

Anketa yra anoniminė, o gauti rezultai bus naudojami tik studijų tikslais. Iš anksto ačiū už sugaištą laiką.

Darbas su kultūros paveldo objektais reikalauja daugiau papildomų žinių nei darbas su naujos statybos objektais.

Kitas variantas

  1. Reikalauja kitokių žinių.
  2. Kitokių žinių, nebūtinai daugiau. Sudėtingas naujos statybos objektas pareikalaus daugiau žinių nei paprastas paveldo objektas.
  3. Visaip būna
  4. Sakyciau panasiai

Restauruojant kultūros paveldo objektą privaloma išlaikyti visas vertingąsias savybes

Dirbant su kultūros paveldo objektais privalu aiškiai išskirti autentiškus elementus ir naujai projektuojamus (medžiagomis, sprendimais, stilistika).

Darbas su kultūros paveldo objektais reikalauja daugiau išmonės, nei su kitais objektais.

Kitas variantas

  1. Nebūtinai, priklauso nuo situacijos, kai kuriais atvejais sutinku.
  2. Manau, architektas, ar kitas specialistas turėtų siekti pačio geriausio rezultato visuose projektuose: dažniausiai seno, tačiau nevertingo namo rekonstrukcija reikalauja tiek pat išmanumo, kiek ir darbas su paveldiniu objektu. Sutinku, tik su tuo, kad naują statyti lengviau, nei ,,taisyti", atkurti seną.

Ar sutinkate, kad darbas su kultūros paveldo objektu reikalauja mažiau kūrybiškumo nei dirbat su kitais objektais?

Kitas variantas

  1. Manau, jog kiekvienas objektas turetu reikalauti maksimalaus kurybiskumo
  2. Save gerbiantis architektas kūrybiškus sprendimus sugeba įgyvendinti ir paveldo objekte, nors ir kaip būtų apribotas įstatymų ir visa ko bijančių paveldo sargų.
  3. Kūrybiškumo reikalauja kiekvienas objektas, kurio imasi architektas, turintis ambicijų sukurti įdomų architektūrinį reiškinį, nespriklausomai nuo to ar tai nauja statyba, paveldo saugojamas objektas, remontas ar kėdės projektavimas.
  4. Priklauso nuo situacijos

Ar sutinkate, kad buvusios dvarvietės teritorijoje negali būti projektuojami jokie nauji pastatai?

Kitas variantas

  1. Galima statyti, išnaudojus esamus statinius.
  2. Nesutinku, miesteliai, kaimai, istorinės teritorijos turi plėstis pagal gyventojų poreikį, tarnauti bendruomenei.

Dalis istorinių pastatų buvo rekonstruota okupacijos laikotarpiu. Ar sutinkate su teiginiu, kad tai pastato raidos etapais ir tuo laiku įterpti elementai gali turėti vertingųjų savybių.

Kitas variantas

  1. Man visąlaik kelia daug klausimų, kuris laikotarpis jau skaitomas vertingu, o kuris ne. Sakyčiau, kad istorijos naratyvas ir yra didžiausia vertybė, ta kaita.
  2. Pastatas tuo ir yra įdomus, kad jame matosi jo gyvavimo etapiškumai. Mus žavi seno ir naujo mišinys, todėl žiūrint dar giliau, įdomu ir įvairūs pastato raidos etapai, nepaisant to, iš kokio laikotarpio jie yra. Vertinga išskaidyti ir išnagrinėti dar smulkiau - gilinantis į "seno" etapiškumus, nes tai pasakoja istoriją apie objektą.
  3. Nežinau

Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas dažnai yra nesuderinamas su Statybos įstatymu. Ar sutinkate, kad tai yra viena didžiausių kliūčių vykdyti pastatų regeneracijos projektus?

Kitas variantas

  1. Lietuvoje ne vienas ir ne du įstatymai yra vienas kitam prieštaraujantys... Tenka suktis. Iš dalies manau, kad tokia situacija palieka daugiau vietos interpretacijai, kuri ne visąlaik išeina tik į blogą.
  2. Taip, manau šiame momente yra daug spragų, protarpiais beprasmiškai apsunkinančių ir taip nelengvą procesą.
  3. Negaliu atsakyti į šį klausymą , nei sutinku, nei nesutinku.

Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria architektas dirbdamas su kultūros paveldo objektais?

  1. Pertekliniais projektavimo sąlygų reikalavimais gautų iš paveldosaugos arba urnanistikos skyrių. Dažnai šie reikalavimai prieštarauja logikai arba neleidžia projekto pritaikyti dabartinėms reikmems.
  2. Visuomenės konservatyvus požiūris; Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo abstraktumas
  3. Su sunkiai suderinama biurokratija ir nenoru bendradarbiauti siekiant geresnių rezultatų
  4. O kur dingo Masiulis?
  5. Žmogiškaisiais poreikiais ir lūkesčiais (Statytojo), kurie ne visada atitinka kultūros paveldui keliamus griežtus reikalavimus. Taip pat ir įstatymų prieštaravimas vienas kitam (gaisrinės saugos ir KPD, inžinerinių tinklų/sistemų ir KPD ir t.t.).
  6. Kultūros paveldo departamentu. :D juokauju. Kartais paveldo objektas būna taip suvaržytas įvairių reikalavimų, kad architektui mažai yra kur pasireikšti, kaip tik naujai nutinkuoti fasadus.
  7. Energetinis efektyvumas, pritaikymas naujai funkcijai, išsiskiriančios visuomenės nuomonės
  8. Teisiniais priestaravimais pritaikant siu dienu poreikiams ir apribojimais, ilgom procedurom
  9. Su kliento nenoru skirti paveldo vertės išsaugojimui papildomai dėmesio ir lėšų
  10. Su KPD. Ten sėdintys žmonės nėra prisilietę prie projektų kaip menininkai, kūrėjai, jie tiesiog juos perskaitė iš knygos... Ir kita vertus, perdėtas objektų saugojimas veda prie stagnacijos ir pastato mirties... Sunku rasti pakankamai geros informacijos, Reikia nemažai žinių ir analogų analizavimo, kad priimti tinkamą sprendimą. Užsakovas nėra suinteresuotas paveldo išsaugojimu. Nėra lanksčios racionalios sistemos. Jei valstybei reikia to pastato, tai gal tegul ji jį ir saugo?.. Visuomenės žinių stoka apie istoriją, pagarba istorijai.
…Daugiau…
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą