Pirma reikia išsiaiškinti ką reiškia sąvoka rūkyti. Kalbininkai teigia, jog rūkyti galima žuvis, lašinius ir pan. na o medikai teigia, jog tai yra žalingas ir pavojingas žmogaus sveikatai, pilnas nikotino, valingas, ir sąmoningas reiškinys, kurio reikėtų vengti. Ko gero viską susumavus galima konstatuoti, jog rūkymas yra savotiškas sąvo kūno žalojimas, savęs išrūkinimas, savo kvėpavimo takų išrūkinimas. Bet kyla klausimas kodėl gi mes rūkome? Na atsakymas manyčiau slypi mūsų jaunatviškame maksimalizme. Jaunatviškas maksimalizmas tai toks reiškinys, kurį sunku paaiškinti manyčiau net psichologams nes tai maištavimo ir pirmų kartų amžius... Tai amžius kai skystos smegenėlės pradeda kietėti ir apsireiškia mums visu gražumu. Tai amžius kada pradedi suvokti gyvenimo tiesas, tikslus, uždavinius, savo supančią aplinką ir pan. Todėl manyčiau pradedančių, pabandančių, rūkalių statistika tokia, kad visi plius minus pradeda rūkyti jaunsytėje, t.y. imtinai nuo 16 iki 25 metų. Vieni meta po tam tikro laiko kiti užsitesia ilgiau iki kol pasireiškia pirmosios sveikatos komplikacijos... Kurios dažniausiai būna liūdnos... Tad čia mums iškyla svarbesnis klausimas, svarbesnė problema, ne kodėl rūkome, bet kada ir kaip mums mesti rūkyti? Kada sustoti rūkyti? Būtent čia įžvelgčiau problemą o ne klausime kodėl rūkote... Šį klausimą palieku pamąstymui.
Nes susinevuoju ir parukau, o kai parukau tai ir iprantu rukyti
Man tai yra malonu. Rūkau ne reguliariai, o tik tuomet, kai užsinoriu.