Ar Lietuvoje egzistuoja rožinis mokestis?

Kokias būtų galima naudot priemones sumažinti kainų skirtumus tarp vyriškų ir moteriškų paslaugų ar prekių ?

  1. Keistai suformuluotas klausimas, bet tarkime supratau. Tai visų pirma turėtų būti didinamas visuomenės samoningumas, švietimas šia tema. Dauguma prekių yra net ne lietuviškos, todėl įdomu, kas iš tiesų sukuria šį skirtumą, ar tiekėjai, ar pačios parduotuvės. Galbūt į šį kainų reguliavimą galėtų įsikišti valstybės, t.y. galėtų būti apibrėžta įsakymais ar įstatymais, tuomet reikėtų kontrolierių, kurie stebėtų situaciją. Iš kitos pusės, kodėl nieks nekalba, kad tokių pačių prekių moterims pasirinkimas yra žymiai didesnis, ar tai jau skaitosi vyrų diskriminacija? Čia labai slidus reikalas, reikia gerai panagrinėti. Sėkmės!
  2. Sulyginti kainas.
  3. Teisiniai reglamentai, švietimas viešoje erdvėje, norint atkreipti gausesnį visuomenės dėmesį, viešų asmenų aktyvus įsijungimas.
  4. Kainų kontrolė
  5. Pateikti prekių linijas, skirtas tiek vyrams, tiek moterims (unisex)
  6. Nepirkti brangesnių prekių. Jei žmonės perka, tai kompanijos ir toliau parduoda ir gamina moteriškas ir vyriškas prekes atskirai.
  7. Gaminti prekes nekategorizuojant jų skirtingų ličių atstovams
  8. Nustatyti tam tikras kainų ribas specifiniams produktams, pvz: tos pačios įmonės veido kremai turėtų būti labai panašios kainos ir tt
  9. Nustatinėti prekių kainas ne pagal lyties atstovus, kurie ją naudos, o pagal prekės kokybę.
  10. Neišskiriant atskirai prekių, paslaugų vyrams ar moterims