Ar Aukštojo mokslo reforma užtikrina visuotinį lygybės principą?
Kodėl? argumentacija
Yra daug gabiu, mokytis
norinciu jaunu zmoniu kurie
negales sau leisti sumoketi
siuos mokescius.
Reikalingi esminiai pokyčiai.
Tai garantuos aukstensne
studiju kokybe,
diferencijuos universitetus
nuo kolegiju
Privalomas mokestis už
studijas sudarys mažiau
galimybių studijuoti
protingiems, bet neturtingiems...
Todėl kad, nekiekvienas
studentas gali susimokėti už
mokslą. Ir ši priežastis,
gali nutraukti abituriento
svajones tapti studentu .
Konstitucija apibrėžia LR
piliečio teisę į nemokamą
aukštąjį mokslą. Seimas ir
Vyriausybė mėgindami taisyti
susidariusią situaciją
pažeidžia Konstitucijos
normas. Jeigu žmonės,
atsakingi už geresnę
valstybės ateitį, savo
neargumentuotais sprendimais
ją blogina ir
nueina „lengviausiu keliu“,
nesivargindami ieškoti
alternatyvių priemonių
universitetų finansavimui
gerinti, jiems derėtų
pagalvoti, ar akivaizdžiai
demonstruojama nepagarba
šiuo atveju jaunam žmogui
neįpareigoja pripažinti, jog
nėra nei noro, nei
sugebėjimų deramai atlikti
savo funkcijas.
Tikiuosi padides aukstojo
mokslo prestizas. Ir gal
mokestis pades pakelti jo lygi.
Ne visi isgales mokytis nors
ir bus protingi bet netures
tam finansiniu galimybiu
mokslas bus ne visiems
prieinamas
aukštas mokslas ir dabar
nėra visiškai visiems
prieinamas. O po reformos
bus prienamas tik turtingū
tėvelių vaikams. Gal ir bus
tos stipendijos. Na bet
gerai. Aš mokausi 7-8, mano
universitete to per mažą
stipendijai gauti. O jeigu
mokslo kainos bus tokios,
kokias žada, tai galėsiu du
metus "palaidoti" ir vykti
iš čia kuo toliau. Užsienį
už juodą darbą daug geriau
moka. tad jeigu be
išsilavinimo, Lietuvoj už
centus juodo darbo
nedirbsiu. Vyksiu į Airiją
ar Norvegija. Nėra čia ką
veikt su tom reformom.