Ar Aukštojo mokslo reforma užtikrina visuotinį lygybės principą?

Yra daug gabiu, mokytis norinciu jaunu zmoniu kurie negales sau leisti sumoketi siuos mokescius.

Reikalingi esminiai pokyčiai.

Tai garantuos aukstensne studiju kokybe, diferencijuos universitetus nuo kolegiju

Privalomas mokestis už studijas sudarys mažiau galimybių studijuoti protingiems, bet neturtingiems...

Todėl kad, nekiekvienas studentas gali susimokėti už mokslą. Ir ši priežastis, gali nutraukti abituriento svajones tapti studentu .

Konstitucija apibrėžia LR piliečio teisę į nemokamą aukštąjį mokslą. Seimas ir Vyriausybė mėgindami taisyti susidariusią situaciją pažeidžia Konstitucijos normas. Jeigu žmonės, atsakingi už geresnę valstybės ateitį, savo neargumentuotais sprendimais ją blogina ir nueina „lengviausiu keliu“, nesivargindami ieškoti alternatyvių priemonių universitetų finansavimui gerinti, jiems derėtų pagalvoti, ar akivaizdžiai demonstruojama nepagarba šiuo atveju jaunam žmogui neįpareigoja pripažinti, jog nėra nei noro, nei sugebėjimų deramai atlikti savo funkcijas.

Tikiuosi padides aukstojo mokslo prestizas. Ir gal mokestis pades pakelti jo lygi.

Ne visi isgales mokytis nors ir bus protingi bet netures tam finansiniu galimybiu

mokslas bus ne visiems prieinamas

aukštas mokslas ir dabar nėra visiškai visiems prieinamas. O po reformos bus prienamas tik turtingū tėvelių vaikams. Gal ir bus tos stipendijos. Na bet gerai. Aš mokausi 7-8, mano universitete to per mažą stipendijai gauti. O jeigu mokslo kainos bus tokios, kokias žada, tai galėsiu du metus "palaidoti" ir vykti iš čia kuo toliau. Užsienį už juodą darbą daug geriau moka. tad jeigu be išsilavinimo, Lietuvoj už centus juodo darbo nedirbsiu. Vyksiu į Airiją ar Norvegija. Nėra čia ką veikt su tom reformom.