Dėl kokių priežasčių neturi tokių santykių? Kas trukdo?
Fašistinis vyriškio paziuris, kad moteris savaime yra mažiau svarbi, nes ji ne vyriškis.
Daugiau kantrybės ir išklausymo
Metams bėgant įtakos turi kitoks mano supratimas, didesnė intuicija, gal jautrumas, delikatumas, atsirinkimas ką verta daryti, o ko nebe. gal ir charakterio savybes, bet tai prigimtis, perdaug skauda ją keisti, kažin ar verta, kam save laužyti? Išmokau būti viena, net kai šalia kažkas iš artimųjų. Kitaip supratau nelabai bebus...
Manau, nemoku palaikyti pastovaus bendravimo. Taip pat nemoku, kai kartais pasakyti ne. Žmonėms padedu, bet negaunu grįžtamoji ryšio, kai man reikia pagalbos. Nežinau kodėl auksinė taisyklė neveikia, kuri paremta nedaryk to su savo artimo blogo, ko pats nenorėtum gauti iš to žmogaus...
Dėl baimės priėjimo prie žmonių.
Ne visi domisi saviugda, vyresni galvoja, kad jau per vėlu mokytis, keistis, galvoja, kad jie geriau žino.
Nes nemoku išreikšti jausmų (švelnumo, džiaugsmo ir kt.), mažai buvo supratimo, (aš taip mačiau savo šeimoje ir neturėjau tėtės).Man atrodė, kad tai normalu. Stengiuosi pasikeisti, bet baimė trukdo, kad galiu būti nesuprasta, atstumta.