ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE
7. Ką naujo sužinojote apie save?
-
.
esu normalus zmogus
a
Nieko
ne
ne
jg
9
jo
dsffwsedfgwer
ne
nezinau
vvvbvgbjdct
a
nieko
*pildau random anketa*
nežinau
Kad man gali patikti "spektakliai", kuriuose įtraukiami žiūrovai. Aš klasikinio teatro mėgėja, nemėgstu provokacijų, kastelučių. Bet šitas labai patiko - puikus jausmas pasibaigus.
Kad galiu šokti Katedros aikštės vidury :)
Kad galiu nurimti ir patylėti...
Nors vykau abejodama, nes bilietą gavau kaip gimtadienio dovaną ir maniau, kad mieliau pasėdėčiau salėje. Tačiau po visko aš mielai nueičiau į dar ne vieną tokį spektaklį ir bilietą įsigyčiau pati :)
apie save as ir taip viska zinau
Kad nesu pripratusi prie minties apie mirtį
Sužinojau... na, gal buvo priminta, kad nebesu tokia jauna :) Kartu su draugu buvome vyriausi žiūrovų grupėje :)
Kad mėgstu būti priekyje jau žinojau, bet kad nenoriu būt pati pirma, kad man tai nejauku, labai aiškiai supratau dabar. Galvoju, kad bandysiu tą keisti :)
Kad visai nebaisu šokti vidury aikštės.
Supratau, kad nors esame visi labai skirtingi, tačiau turime gerbti ir toleruoti vienas kitą.
Sunku pasakyti.
Iš vienos pusės man patinka, kai kažkas už mane nusprendžia ką turėčiau daryti, nusikratai dalies atsakomybės, bet kita vertus pajutau, kad norėčiau būti labiau pasitikinti savimi ir sprėsti pati ko noriu, kur einu, ko tikiuosi...
Kad labai bijau ligoninių
Man patinka buti bandoj, man patinka klausytis.
Na,aš jau tokiame amžiuje,kad savęs nebeapgausiu...ir nenustebinsiu...
Kad visai ne gėda šokti viešai.
Nors mes skirtingi esame savo išore, bet dėl savo prigimties ir mūsų laukiančio pomirtinio gyvenimo esame visi vienodi. Tokia mintis buvo išsakyta ir spektaklio metu.
kat laokiosi nio vyrio
Labiau turbūt pasitvirtino jau žinoma dalykai.
kad mano kultūrinio išprusimo (ir, tikėtina, dvasinio išsivystymo) lygis yra aukštesnis nei tų, kurie apie Remote Vilnius rašo ašaringai pozityvius komentarus.
-
kad aš esu priklausoma nuo kitų žmonių
Pasirodo - aš labai gerai pažįstu Vilnių! Negalvojau niekada taip. Ką dar naujo sužinojau apie save: man patinka eiti priekyje, neiti minios pabaigoje, viduryje; man nepatinka žodžiai banda, o visai tenkina gauja, ar bent butaforinis jausmas, kad esi išskirtinis. Nežinau ar tai nauja, ką sužinojau,bet tą tikrai pajutau būnant šiame projekte. Tiesa, aš pasirodo labai gerbiu dviratininkus, nes nėjau jiems skirtais kelaisi, ką darė "banda" ir ką daro didžioji dalis vilniečių.
n
Nieko naujo.
Man sunku būti gaujoje.
Žmogus visada galvoji, kad esi kažkuo išsiskiriantis iš kitų, nesi toks kaip visi, bet spektaklis parodė, kad tinkama įtaiga visus individus suvienodina ir padaro robotus, darančius tai, ką liepia kiti, o ne tai, ką tu pats norėtum daryti.
šis patyrimas dar bus apmąstomas ateitį ir įvairūs momentai dar iškyla, todėl negaliu dabar reziumuoti
Darbinėje aplinkoje esu plepys, o kai reikia išeiti ir darbo - tylenis. Kartais galvoju, ar galėčiau būti introvertas ir ekstravertas viename.. Supratau, jog jeigu reikia, tai galiu padaryti tikrai nemažai dalykų (ir jokių pasiteisinimų, kurie yra mano kasdienybės dalis). Patvirtinau sau, kad esu labiau meniška asmenybė, svajoklis, kūrėjas, nei tai, kas esu pagal profesiją. Nors visai norėčiau save laikyti pakankamai universaliu jaunuoliu. Esu stipri asmenybė, tikrai galiu pastovėti už save, nesigėdyti dalykų, kurie iškrenta iš konteksto.
kad man smagu šokti katedros aikštėj
Kad esu viena iš miliojonų "lašelių", tai kaip priminimas kaip viskas laikina.
Fdfdtf
...kad esu ne gaujos žmogus.
Kad man labai gera būti tik su savimi ir kad buvimas grupėje išlaisvina.
Kad esu kvailos bandos dalis, kad ir kaip to nenorėčiau.
Visai komfortiška šokti vidury Katedros aikštės ir dar galiu nubėgti 100 metrų tarp pirmųjų.
Kad tokiose momentuose kai sneka kaip vidinis balsas tu nenori but salia pazistamu zmoniu
Kad nelabai esu susimąsčiusi apie tai, kas lieka mums mirus... Apie tapatybės problemą, tai ne tik žodis, kaip sakė balsas...
Pasirodo vis dar esu maištininkė. Žmogus iš esmės nesikeičia, kad ir kiek jam metų, kad ir kokius patyrimus jis išgyveno. Esminiai, pamatiniai bruožai niekur nedingsta.
Kad esu drąsi, kad myliu žmones, kad dievinu aštrius pojūčius.
Bijau prarasti žmogiškumą, todėl pati sau atsakiau, jog išsigelbėjimas - meilė. To niekas negali atimti iš žmogaus, manau, tam nepajėgus joks dirbtinis intelektas.
m. nieko. gal tik eilinį kartą priminė, kad esu linkęs pamiršti sveikatą.
Kad saugiau jaučiuosi apsupta žmonių, nors visada galvojau, kad geriausia nepriklausyti "gaujai"
Nieko naujo
esu linkusi vengti nemalonių ir „nepatogių“ temų, negaliu brautis į svetimą erdvę
Jog esu labai jautri ir giliai mąstanti asmenybė.
Netikėta buvo tai, kaip gerai jaučiausi būdama nepažįstamų žmonių gaujoje, eidama su kitais vienu žingsniu pagal muzikos ritmą, darydama dalykus, kurie praeiviams sukėlė nuostabą ir šypsenas. Supratau, kad daryti kažką neįprasto yra be galo smagu :)
Kad einu pirma ir nesvarbu ka daro 'gauja'.
Kad sugebu atsiriboti ir nebūti visiškai paklusni tam balsui, kurį girdžiu per ausines.
Kad nežiūrint į mane supančią aplinką ir auditoriją galiu visiškai atitrūkti ir paklaidyti savo mintyse.
Pasitvirtino, kad patinka stebėti
Naujo gal ir nieko, tiesiog dariau dalykus, kurių galbūt kitom aplinkybėm nebūčiau dariusi.
Pasitikrinau ar nesu konservatyvus , pasirodo kad dar ne...
Suzinojau, kad teisinga linkme einu gyvenime ir tai suteikia drasos
suvokiau, kad nebijau mirties :)
Nieko
kad galiu paklusti balsui ausinėse:)
Kad man patinka eksperimentinis teatras.
kaip lengvai kasdienėse situacijose slepiu savo baimes
Tiesa sakant, renginio metu del vaizdu ivairoves ir nuolatinio gido pasakojimo sunku skirti laiko savianalizei.
tikrai nieko. juokingas klausimas. kaip ir visi kiti. labai silpna anketa
0
Supratau, kad reikia grįžti prie senojo įpročio dažniau stbėti žmones, iš to galima daug pasimokyti ir suprasti.
Kad nepažįstu savęs.
Susipažinau su keliomis savo baimėmis, kurias per Remote įveikiau, taip pat supratau, kad esu individualistė ir labiau mėgstu daryti dalykus pati viena, bet jei esu grupėje, man mieliau, kai yra vadovaujama, o ne kai tenka grupę suvaldyt pačiai.
Kad man patinka būti gaujoje :)
Kad mėgstu kai žmonės atkreipia dėmesį, kad mėgsu būti vienos komandos dalimi, kad mėgstu iššūkius.
Kad sunku būti gaujos dalimi
Nepakankamai laiko praleidžiu atidžiai stebėdamas bei analizuodamas aplinką, per daug kreipiu dėmesį į pastovumą, o ne į laikinumą; dar nesu pakankamai įdirbęs natūralaus atsipalaidavimo ir būvimo viešumoje tiktai su savimi (be sąsajų su aplinkiniais)
visai patiktų jei kažkas už mane galvotų
Atsakiau sau į klausimus, kaip elgiuosi minioje, kilo daugiau savistabos klausimų (vienus gidas užduodavo, kitų - ne).
nebuvau susikoncentravusi
negalėčiau pasakyti, jog tai man leido sužinoti kažką naujo apie save
Suvokiau savo žmogiškumą.
Tai nėra nauja, bet įsitikinau, kad nors žinau kaip tai technologiškai sukonstruota, bet kad vistiek tai mane veikia. O savianalize ir savirefleksija, bei sociumo analize kasdien užsiiminėju. Čia buvo puiki laboratorija įsitikinti dėl dalies hipotezių pagrįstumo. Cha.
nieko
kad aš galiu daryti visokius dalykius, kad su banda esame nesustabdomi. tai žinojau ir anksčiau, bet čia buvo visai kita erdvė ir nepažįstami žmonės. Eksperimentas pavyko.
ne tai kad sužijnojau, bet prisiminiau, kad pernelyg jautri tema man- vėžys.
Kad lengviau kažką daryti laisvesnio, kai kažkas nurodinėja, nes tada žinai, kad taip tau buvo pasakyta. Be nurodinėjimų vargu ar būčiau žiūrėjusi laisvai jautusis šokant Katedros aikštėje
.
Kažko esminio, naujo apie save nesužinojau, bet šis įvykis privertė iš naujo arba pirmą kartą apmąstyti savo gyvenimą, kai kuriuos įvykius, ateitį, pagalvoti ir apie mane supančius žmones ir ne tik pažįstamus.