ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE

Kad galiu nurimti ir patylėti...

Nors vykau abejodama, nes bilietą gavau kaip gimtadienio dovaną ir maniau, kad mieliau pasėdėčiau salėje. Tačiau po visko aš mielai nueičiau į dar ne vieną tokį spektaklį ir bilietą įsigyčiau pati :)

apie save as ir taip viska zinau

Kad nesu pripratusi prie minties apie mirtį

Sužinojau... na, gal buvo priminta, kad nebesu tokia jauna :) Kartu su draugu buvome vyriausi žiūrovų grupėje :)

Kad mėgstu būti priekyje jau žinojau, bet kad nenoriu būt pati pirma, kad man tai nejauku, labai aiškiai supratau dabar. Galvoju, kad bandysiu tą keisti :)

Kad visai nebaisu šokti vidury aikštės.

Supratau, kad nors esame visi labai skirtingi, tačiau turime gerbti ir toleruoti vienas kitą.

Sunku pasakyti.

Iš vienos pusės man patinka, kai kažkas už mane nusprendžia ką turėčiau daryti, nusikratai dalies atsakomybės, bet kita vertus pajutau, kad norėčiau būti labiau pasitikinti savimi ir sprėsti pati ko noriu, kur einu, ko tikiuosi...