ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE
2. Kokios gidų teksto vietos jus ypač jautriai palietė?
Labiausiai veikė vadinimas "gauja"
Pirmi žodžiai :"Labas ačiū, kad pas mane atėjai", kadangi tai buvo kapinės pagalvojau, kad bus balsas mirusio žmogaus.
Labiausiai galbūt prie veidrožio, šalia ligoninės
Kur buvo verčiama susimąstyti apie mirtį, apie mūsų laikinumą ir panašiai. Visa tai labai jautrios temos.
Labiausiai palietė pradžioje, kapinėse gido užduoti klausimai apie mūsų esybę, apie kūną, apie egzistenciją, apie tai, kas iš mūsų liks po mirties. Vėliau kelionės metu šie klausimai vėl įvairiomis atmainomis pasigirsdavo iš gidės, tarsi palaikydami tam tikrą susikaupimą tame keistame, bet linksmame kelyje.
Didesnis ispudis pradzioje kapinese, veliau labai didelio ispudzio nebuvo.
Man asmeniškai nepatiko tiesmukas komentavimas apie mirtį ir tai, kad siūlė galvoti, kas pirmas sirgs, kas pirmas mirs. Nesuprantu prasmės tokio negatyvaus emocijų skleidimo. Nesu prieš pamąstymus, egzistencinių klausimų kėlimą ir tikrai nesu "neigimo stadijoje":) dėl mirties. Tiesiog tai buvo "neskanu" ir kilo klausimas "ok, o kas iš to?", tos vietos kažkaip erzino ir tikrai nebuvo aišku, koks tikslas tokio sunkaus turinio.
Samprotavimas apie mirtį ir ligas, kurių negalime nuspėti.