ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE

Iš pat pradžių kapinėse, kai teko pabūti vieniems, tuomet ligoninėje, kurioje buvo aštrus vaistų kvapas.

kapinese

Jautriai palietė tos vietos, kai jautiesi, veinas, bet gido žodžiai primena, jog šalia tavęs yra dar būrys žmonių ir su jais liepdavo pajusti akių ar kitą kontaktą.

Kai buvo kalbama apie ligas, vėžį, senatvę, tai privertė pagalvoti apie savo kūno, gyvybės nykimą.

Kai jis įvardina tai apie ką tu galvoji [eini, matai žmogų priešais save ir natūraliai jį analizuoji ... tada gidas apie tai ir užsimena / Vos tik pagalvoji "pala gi taip ir į mane dabar žiūri - gidas iš karto pradeda kalbėti ir apie tai]. Jų buvo daug smulkių, bet tai surišta ne tik su tekstu, bet ir su garsu. Manau, šiuo atveju nėra teisinga analizuoti teksto atskiriant jį nuo pačios garsinės atmosferos.

apie ligas, mirtį

spektaklio pradžioje, kuomet buvo kalbama apie bandos jausmą, apie laikinumą - senėjimą

apie vėžį. čia manau buvo šiek tiek per daug.

Visi buvome banda, gauja žmonių

-