18-65 m. asmenų žinių apie funkcinį maistą ir jo vartojimo analizė
Gerb. Respondente,
Esu Vilniaus kolegijos, Sveikatos priežiūros fakulteto, studijų programos ,,Dietetika‘‘ diplomantė Monika Bataitytė. Baigiamajam bakalauro darbui atlikti pasirinkau ganėtinai naują, tačiau vis populiarėjančią funkcinio maisto temą. Atlieku tyrimą, kurio tikslas yra išsiaiškinti 18-65 m. asmenų žinias apie funkcinį maistą bei jo vartojimą. Vardo ir pavardės pildant anketą nurodyti nereikia, taip bus užtikrintas Jūsų anonimiškumas, o rezultatai bus naudojami tik baigiamajame bakalauriniame darbe. Atsakydami į klausimus apibraukite arba įrašykite Jums tinkamiausią variantą. Tikiuosi nuoširdžių atsakymų, kadangi Jūsų nuomonė labai svarbi. Dėkoju už sugaištą laiką!
Funkcinis maistas- vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, aminorūgštimis, polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, bioflavanoidais ir kitomis mūsų organizmui reikalingomis medžiagomis papildyti įprastiniai maisto produktai, vartojami kasdieniniam maitinimuisi. Maistas tampa funkciniu ne tik pridedant vieno ar kito biologiškai aktyvaus komponento, bet ir pakeičiant maistinę medžiagą, kurios suvartojama per daug (pvz., sočiosios riebalų rūgštys), komponentu, pasižyminčiu sveikatą stiprinančiu poveikiu, pagerinant maisto medžiagų įsisavinimą, taipogi padidinant maiste natūralaus komponento kiekį. Natūraliai funkciniu maistu gali būti produktai, kurių sudėtyje esančių medžiagų funkcinis poveikis įrodytas moksliškai, taip pat skaidulinėmis medžiagomis praturtinti gaminiai (pvz., duona su grūdais, sėlenomis, džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis; kviečių ar kitokių grūdinių kultūrų sėlenos).