"Specialaus" liudytojo statuso baudžiamajame procese aktualijos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkte numatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Šios BPK normos pagrindu atsiranda sąlyginai naujos rūšies liudytojo, kuris neturi atskiro procesinio pavadinimo, institutas. Šiose rekomendacijose toks liudytojas vadinamas specialiuoju liudytoju. Teisės norma, numatyta BPK 80 straipsnio 1 punkte, yra procesinio draudimo apklausti kaip liudytoją asmenį apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką išimtis ir turi būti taikoma itin retais atvejais.
Rezultatai yra viešai prieinami

Jūsų darbo metų stažas teisėsaugos institucijoje?

Ar tiriate nusikalstamas veikas dėl kurių pradedamas ikiteisminis tyrimas?

Jūsų pareigos?

Ar savo darbo praktikoje esate susidūręs su asmeniu turinčiu "specialaus" liudytojo statusą?

Ar teko atlikti ikiteisminį tyrimą, kuriame asmuo turėjo "specialaus" liudytojo statusą?

Ar sutinkate su baudžiamojo proceso norma, kuri reglamentuoja tai, kad už melagingų parodymų davimą, asmeniui turinčiam "specialaus" liudytojo statusą atsakomybė negresia?

Ar dažnai po apklausos, atliktos su "specialiuoju" liudytoju jam yra pareiškiami įtarimai atlikus konkrečią nusikalstamą veiką?

Ar dažnai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, turint per mažai faktinių įrodymų pareikšti asmeniui įtarimus ir bylą nagrinėti teisme?

Kokios, jums, procesinės problemos atsiranda ikiteisminio tyrimo metu, kaip yra asmuo turintis "specialaus" liudytojo statusą?

Jūsų nuomonė apie "specialaus" liudytojo statusą ir siūlymai kuo jį būtų galima pagerinti?