Medžiai genimi neprofesionaliai, paliekami šakų atsikišimai, nustuobrinami, paliekant medžiui gilias žaizdas, važinėjant bolidinėmis žoliapjovėmis nubrozdinami medžių kamienai, važinėjama per šaknis, ne vienas jaunas medis buvo pervažiuotas žoliapjovės bolido, todėl neprigijo. Siūlymas žmonėms, kurie teikia genėjimo paslaugas vadovautis bent Antakalnio bendruomenės sudarytu lankstinuku "Miesto medžių priežiūra", kurią patvirtino tuo metu želdyno skyrius, informacijos vos keli maži puslapiai, bet būtų ženkliai pagerinta priežiūra. Džiugu, kad Pašilaičiuose tokiu dideliu mastu nevyksta medžių kirtimai, bet didėjant gyventojų skaičiui, namų statyboms, parkavimosi vietoms, automobilių plovykloms, ketinamas Šiaurinio kelio ir Ukmergės sujungimas, parduotuvių statymai, viskas, kas ketinama daryti didina tarša: garso taršą, oro taršą, vandens taršą, šviesos taršą ir jai atsvaros nepadaroma, žalių plotų kaina ir žmonių sveikatos kaina visa tai, o dar priedo aplinkai prižiūrėti nedraugiški gamtai prietaisai naudojami: bezininiai trimeriai, putekliai lapų ir dulkių, bolidai, benzopjūklai, barstoma žiemą druskos mišiniu, kuris žaloja augalų šaknis, o pavasarį garuodamas ir puteklių pučiamas šis mišinys dar labiau padidina taršą, gyvenimo sąlygos sveikatos atžvilgiu tiek fizinės, tiek psichinės tik prastėja. Reiktų keisti aplinkos priežiūros prietaisus į netaršius, tylius, atvirkščiai nei dabartiniai, kurie zyzia visą dieną ir trukdo ligoniams sveikti, mažiems vaikams užmigti, jautresniems žmonėms susikaupti, tartum ceche kokiam gyventum. Turėtų būti didinama žalio ploto, skverų, poilsio vietų, didinama augalų įvairovė. Karantino metu ypatingai pasijuto, kad nėra kur pasivaikščioti, kur kadaise buvo pievos, dabar apstatyta ir pristatyta. Sodinti daugiau medžių, kad važiuojamoji dalis būtų apsodinta krūmais, medžiais, šie, kaip žinia, mažina triukšmą, kuris su kiekvienais metais didėja, orą valo, temperatūrą reguliuoja. Palikti nepjautas pievas, kuriose žmonės nevaikšto. Žolės pjovimas turėtų vykti ne dažniau nei kartą per mėnesį, turi būti leidžiama subrandinti augalams sėklas. Turėtų būti žmonės šviečiami, kad erkės negyvena visur, jos gyvena daugiausiai pamiškiuose, įeinant į mišką, tad tai ne argumentas žolę drožti iki smėlio (neperdedu). Jeigu pastebėsime, jau dabar nemažoje dalyje net nebeauga žolė, samana tik sugeba išlikti, kuomet per metus važinėjama su ratais žoliapjovės, lapų surinktuvų traktoriais ant jos po dešimt kartų. Turi aplinkoje žalumos tik didėti, klimato kaita rimtas reikalas ir reikia tam ruoštis, jeigu dar ne per vėlu.
Tarandėje priežiūra praktiškai nevykdoma visai
Apšvietimo trūksta šaligatvių ir elementarios gatvių priežiūrod. Šimašių asmeniškai traukti atsakomybėn už miesto nepriežiūrą!
Šalikelės medžiai šią vasarą pirmą kartą buvo nugenėti, tačiau šakų krūvos taip ir liko iki šiol sukrautos. Vejos pjovimas atliktas atmestinai. Nupjautos pušys ir jauni berželiai augę pakelėje.
Genėti medžius ypač ties sankryžomis, nes nesimato automobilių Tarandėje. Taip pat vejas prie kelio ir griovius šienauti jums, one mums ir paskui apsimesti, kad jūs tai darot. Nemaciau nei vienos Tarandėj pakelės nušienautos savivaldybės.
Tarandėje, žolė pjaunama nepakankamai dažnai, ypač sklypuose ar erdvėse, kurios nėra šalikėlės, bet priklauso savivaldybei. Šiais metais tos pievos buvo nupjautos tik vieną kartą, o ten labai puiki vieta daugintis erkėms ir kitiems kenkėjams
Tarandėje reiktų šaligatvių bent jau visose pagrindinėse gatvėse. Taip sniego valymo mašinos turėtų prasukti ne tik per pagrindines gatves, bet ir mažesnio intensyvumo, kaip, pavyzdžiui, Tekliūnų g.
Tik nereikia persistengti. Neskuskit žolės per sausrą ir nenaikinkit gyventojų pasodintų medžių. Ir tuos su traktoriukais važinėjančius išmokykit pagarbos gamtai.
Pamirštama Tarandė. Šiukšlių dėžės stotelėse pilnos. Pakelės šienaujamos labai retai. Medžiaų niekas nenugeni, kol neparašai į savivaldybę.
Dažniau pravažiuoti ir į kelią jau beveik įaugančius krūmus išpjauti. tarandė