vejai galvoje rašo:Saule, o kiek kartų per saviatę paprastai sportuoji sporto klube? Tik su treniruokliais ar tik su kardio? Anksčiau sportavau, bet dabar dėl šeimyninių-darbinių aplinkybių viskas taip mano rutinoj apribota, kad nesugalvoju kaip rasti laiko 2-3 val. sporto klubui. Bet vis tiek ką nors sugalvosiu (išsiderėsiu bent 2 kartams per saviatę. Nors saviatgalį taip sunku prisiverst važiuoti į sporto klubą, ypač jei geras oras lauke. Tuo tarpu jau dabar stengiuosi šiaip daugiau pajudėti palieku mašiną toliau, kad galėčiau iki darbo pasivaikščioti, stengiuosi nesinaudoti liftais (pradėjau lipti laiptais darbe į 8 a., namie į 5 a.), šiaip sugalvoju kokių užduočių kad per pietų petrauką nueiti. Kol kas tiek to papildomo judėjimo.Deja, bet rezultatais irgi negaliu kol kas pasigirti svoris stovi vietoje
Pačioje pradžioje: jaučiausi
truputį ignoruojama,
verčiama kiekvieną palankumą
užsitarnauti (netgi Olego).
patys pirmieji kartai
naujokui nevisuomet dekingi.
Juk tokia naujoko dalia, kad
ir kaip stengtumeis atlipint
sia etikete - ji kuri laika
buna tvirtai prisiuta.:]
Kazkaip net per daug jaukiai
as ten jauciuosi :D
11. Žmonės, kurie padeda
įsilieti į kolektyvą.
Kai seniokai bendrauja su
seniokais, o naujokai su
naujokais. Aišku, nieks
netrukdo lyst, dirbtinai
bandyt bendraut, bet nesinori
taip...
Pačioje pradžioje, kai buvom
nelabai susibendravę
Kartais būna momentų,
silpnumo akimirkų galbūt, kai
anksčiau priimti nariai,
senbuviai, būna tarp savęs,
bendrauja, dalinasi
prisiminimais ir nelabai
paiso dėmesio į naujokus. Ir
kai šalia nėra daugiau
naujokų arba kokių
draugingesnių "seniokų" -
apima nejaukumas. Bet jis
greitai dingsta, beje.