Daznai atrodo, lyg kazkas mane stebetu, kai kada atrodo, jog sklinda keisti garsai
Tai nutiko visai neseniai. Liepos 3d. (viskas prasidėjo). Tada kai su choru buvome išvykę į Vilnių, Dainų šventę. Mus įkurdino mokykloje, kurios pavadinimo neskelbsiu, nes tai net gi neturi esmės ir nėra susiję su pasakojimu. Pirmąją dieną jokios repeticijos nebuvo, tad prisipūtę čiužinius, įsikūrę, važiavom į miestą. Vėlai vakare grįžom, ir visi sugulę ir išjungę šviesą, pasakojom siaubo istorijas ir kitokius su mistika susijusius dalykus. Apie 3h pasijutome visi labai pavargę ir švelniai tariant užlūžom. Tada viskas ir prasidėjo. Atrodė, jog užmigau, bet vos užmigusi tarsi pasinėriau kažkur kitur. Aplink mane buvo blanki tamsa, jaučiausi tarsi sapnuočiau, bet nemiegodama. (Labai sunku apsakyt tą jausmą). Po kažkiek laiko viskas išgaravo. Tada pasinėriau į normalų sapną. Atsibudusi ryte prisiminiau, jog sapnavau, kad mergaitę su manimi lankančią chorą partrenkė automobilis. Niekada netikėjau sapnais. Mistika - taip. Tačiau sapnais tikrai žūt būt ne. Antrą, naktį sapnavau tą patį. Ir vėl pasinerdama į tą savo sapną, patyriau tą keistą būseną. Lyg kažkur keliaučiau, kur tylu, ramu ir blausu. Niekam apie tai nepasakojau, nes bijojau, jog mane palaikys keistuole ir tiesiog pasišaipys. Liepos 5d. gavom senamiestį laisvo laiko. Stebėjau tą mergaitę (ji buvo už mane jaunesnė maždaug 3m. ir vaikščiojo visur su savo dviem bendraamžėm). Aš jos nepersekiojau, tiesiog mestelėdavau žvilgsnį. Kai jau turėjome rinktis į sutartą vietą, mačiau kaip toji mergaitė ėjo neatsargiai per gatvę ir staigiai sušukau: Atsargiai! Ji spėjo išvengti juodo automobilio. O keisčiausia tai, jog to automobilio numerius jau žinojau, buvau mačiusi savam sapne. Mergaitei nieko blogo nenutiko, vadovė ją aprėkė. Na, o ji man padėkojo. Paskutinę naktį nieko panašaus nebesapnavau. Nuo šio laiko šiek tiek pradėjau tikėti sapnų reikšmėmis.
Noriu išlikt anonime. Būdama vienuolikos metų , pasilikau pas kūmą. Miegojau pas savo pusseserės kambarį.Nu ir tėvai tam pačiam kambarį. jie miegojo ant lovos o man vietos nebeliko ir miegojau ant čiužinio miegojau su tokiu kaip užsegamu megstiniu ir du šniuriukai kuriuos galęjau užristi. aš nejudėjau. ir staiga man pradejo kažkas glostyti galvą. atsisukau nieko nėr galvojau aj pasirodė. vėliau duris smarkiai užsidare tada jau buvau išsigandus ir tie du raišteliai pradejo judėti. kai būnų namuose lyg nieko nėra o kai pas juos tam kambarį prasideda....
Kuri? :PP
Buvau patekusi i laiko plysi, ir ne viena, o su drauge. Jis nebuvo labai didelis, beveik pusvalandis. Per pertrauka mes su drauge nuejome i parduotuve, kai iki mokykos buvo like kokia 10 metru ememe begti, nes laikrodziai rode be dvieju minuciu dvylikta valanda, nenorejome paveluoti i pamoka (Pamoka prasideda lygiai 12h.) kai po minutes ibegom i klase, mokytoja pareiske, kad veluojame daugiau nei dvidesimt minuciu. Mes labai nustebome, nes tai buvo neimanoma. Bet laikrodziai rode 12.23pm. As iskart sumeciau, kas atsitiko, todel tik atsiprasiau uz pavelavima, nes apie tokius dalykus zinau tikrai nemazai.
Taip pat pries kelis menesius, velai vakare, lauke buvo kazkokios sviesos. Galima sakyti, kad tai buvo zaibas, bet nebuvo. Jos negreitai sublyksciodavo ir dingdavo, be menkiausio garso. Kiekviena karta joms taip 'supusavus' visame mieste elektra, sviesos, televizoriai ir t.t. pradedavo on ir off, arba trumpam issijungdavo. Atrode panasiai kaip per filma 'Nepriklausomybes diena'. Tos sviesos budavo melynos, violetines, raudonos, sviesiai melsvos, beveik baltos. Atrode ziauriai kraupiai.
Taip pat, kad ir kaip keistai skambetu, as tiesiog jauciu dvasias ir panasius dalykus. Zinau, skamba taip, lyg buciau trenkta, taciau tai tiesa. :P
Tą dieną buvau su drauge mano laiptinėje. Na, kalbėjom ir pradėjo stiprokai lyti, žaibuoti. Tada buvo toks jausmas, lyg kažkas mus stebi, kažkas krebždėjo viršutiniame aukšte, nuėjusom pažiūrėti laiptais viršun, ar nėra jokių žmonių. Nieko nebuvo, bet viršutiniame aukšte nič nieko nebuvo, bet toje vietoje buvo žymiai vėsiau. Iki šiol nesuprantam kas ten buvo.
Na sykį teko naktį atsikelti per miegus ir vaikščioti po namus.
GUliu lovoje ir atrodo kad krintu ir atsibundu dažnai taip nutinka