Todel, kad as nesu kilusi is
to miesto, kuriame dabar
gyvenu ir jei tektu cia, kur
dabar gyvenu laidoti suniuka,
tai neturiu nei jokio sodo,
nei darzo, o kazkur tiesiog
mieste nenoriu, o tasyti
lavoneli i savo gimtine ir
tenai kasti irgi nemanau, kad
yra protinga, ten jau turiu
viena uzkasta dziaugsmeli,
kuri retai aplankau... nes
tik tiek galimybes leidzia...
nezinau. Man atrodo, kad
uztenka ir savu giminiu ar
artimu zmoniu kapu ir su
laidotuvemis patiriamo
streso.Nors kita vertus, gal
butu visai miela tureti
mylimo gyvuno, kuri augini
nuo pat pirmu dienu,
kapeli.nezinau...
gal
ne, nes jis yra tik gyvunas.
Kad butu kur mielaji
augintini uzkasti! Juk su juo
pragyvenus 10 metu i
konteineri neismesi! Vat pvz
as vezliuka turejau, ir sukau
galva kur ji palaidoti jam
neatsibudus =((
Ne, gyvunai yra ne zmones,
jie neturi religijos ir nera
tokio auksto intelekto, kad
atsisveikinant su ju
kuneliais reiketu kazkokiu
viesu apeigu
nereikalingos, nes tuoj
pritruks vietos zmonem laidot.
Taip, nes nera kur padeti
nugaisusiu gyvunu.
nea
Taip, nes mirus augintinui
nesinori jo išmsti į
konteinerį.