Apklausa logopedams

Gerb. Respondente, esu Šiaulių universiteto, ketvirto kurso studentė. Siekiu išsiaiškinti, kaip geriausiai organizuoti logopedines pratybas, dirbant su pradinio mokyklinio amžiaus mikčiojančiais vaikais. Man labai svarbi Jūsų nuomonė bei turima patirtis. Būčiau dėkinga, jei nuoširdžiai atsakytumėte į pateiktus klausimus. Anketa yra anoniminė ir ši informacija bus naudojama tik statistinės informacijos analizei.

Rezultatai yra prieinami tik autoriui

Logopedinio darbo patirtis:

Jūs dirbate:

Ar esate dirbę su mikčiojančiais asmenimis?

Pažymėkite kas būdinga mikčiojančiam, pradinių klasių mokiniui.

BūdingaKartaisNebūdinga
Žodis „stringa“ ar iš vis nepavyksta jo pasakyti (blokai).
Pirmo žodžio garso ar skiemens pakartojimas.
Garso tarimo ištęsimas.
Netaria pavienių garsų.
Raumenų įtampa.
Lydimieji judesiai.
Nutrūkstantis kalbėjimas.
Fizinė negalia.
Patyria skaitymo sunkumų.
Intelekto sutrikimas.
Netaisyklingas kvėpavimas.
Kalbinių situacijų vengimas
Keičia garsus vietomis.

Pažymėkite koks mikčiojimas būdingas pradinių klasių mokiniams?

Pažymėkite, į kuriuos komponentus logopedas turėtų atsižvelgti dirbdamas su mikčiojančiu mokiniu.

SvarbuIš dalies svarbuNesvarbu
Emocinis komponentas – jausmai, emocijos, požiūris į mikčiojimą.
Lingvistinis komponentas – kalbiniai įgūdžiai, kalbai keliami reikalavimai, kalbos sudėtingumas.
Motorinis komponentas – kalbinių judesių kontroliavimas.
Socialinis komponentas – pašnekovo ir kalbinės situacijos poveikis.
Kognityvinis komponentas – mintys, suvokimas, žinojimas ir supratimas

Pažymėkite kaip dažnai mikčiojantys mokiniai susiduria su nurodytais sunkumais.

DažnaiKartaisNiekada
Vengia garsiai skaityti.
Neturi motyvacijos mokytis.
Kyla elgesio sunkumų.
Bijo atsakinėti žodžiu.
Vengia klausti, prašyti pagalbos.
Nepasitiki savimi.
Sunkiau įsimena naują informaciją.
Sunkiau išmoksta rašyti.
Vengia kalbinių situacijų.

Pažymėkite, kurie teiginiai, jūsų nuomone, yra teisingi dirbant su pradinių klasių mikčiojančiu mokiniu.

TeisingasKlaidingasNeturiu nuomonės
Mikčiojimą sukelia kalbėjimo nesklandumų vengimas, baimė ir negatyvus požiūris.
Mikčiojimas yra išmoktas.
Siekiama, kad mikčiojantysis spontaniškai ar kontroliuodamas savo klabėjimą bendrautų sklandžiai, sunkesniais atvejais – išmoktų lengvesnio mikčiojimo.
Siekiama, kad mikčiojančiojo kalbėjimas būtų sklandus visose situacijose.
Daug dėmesio skiriama mikčiojančiojo jausmams ir požiūriui keisti. Baimė ir vengimas yra mažinami identifikuojant, analizuojant jausmus.
Mažai užduočių baimei mažinti ar požiūriui keisti. Manoma, kad tobulėjantis kalbėjimo sklandumas padeda įveikti vengimą, teigiamai veikia savęs vertinimą.
Daug dėmesio skiriama kalbėjimo baimei ir vengimui mažinti. Mikčiojantysis mokomas kalbėti sklandžiai, įvairiais būdais keičiant mikčiojimą.
Sklandaus kalbėjimo įgūdžiai sudaromi pamažu sunkinant kalbines užduotis (nuo pavienių žodžių pereinama prie sakinių), keičiant kalbėjimo tempą.
Terapija mažai struktūruota. Efektyvumo įvertinimas remiasi kokybiniais duomenimis, bendru mikčiojimo įvertinimu.
Struktūrą sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys. Įvertinimas remiasi objektyviais duomenimis (matuojamas užsikirtimų dažnumas).

Pažymėkite, kaip dažnai naudojate metodus dirbant su mikčiojančiais mokiniais.

VisadaDažnaiKartaisNiekada
Mikčiojimo palengvinimas.
Raumenų atpalaidavimo pratybos.
Asmenavimas.
Gilus kvėpavimas.
Kvėpavimo pratimai.
Švelni žodžio pradžia.
Kalbėjimas su ritmu.
Žaidimai.
Tam tikrų žodžių vengimas.
Vizualizacija.

Kokius dar metodus naudojate, dirbant su mikčiojančiu mokiniu?

Pažymėkite, kurie logopedo tikslai, Jūsų nuomone, yra svarbūs, dirbant su mikčiojančiais mokiniais?

SvarbuIš dalies svarbuNesvarbu
Mokyti atpažinti lėtą kalbėjimo tempą ir kalbėti neskubant.
Mokyti atpažinti sklandų kalbėjimą ir lengvai tarti žodžius.
Sumažinti užsikirtimų dažnumą ir (ar) įveikti užsikirtimus.
Mokyti keisti ir kontroliuoti artikuliacijos aparato įtampą.
Mokyti valdyti mikčiojimą ir susilpninti užsikirtimus.
Mokyti pasitaisyti po užsikirtimų, lavinti savikontrolės įgūdžius.
Mokyti taikyti sklandaus kalbėjimo įgūdžius kasdieniniame gyvenime.
Teigiamai paskatinti sklandų ir lėtą kalbėjimą.
Sumažinti žodžių ir kalbinių situacijų baimę bei vengimą.
Keisti su bendravimu susijusias negatyvias mintis, įsitikinimus ir emocijas.
Suteikti žinių apie mikčiojimą ir jo įveikimo būdus.
Skatinti pasitikėjimą savimi ir ugdyti efektyvaus bendravimo įgūdžius.
Suteikti informacijos šeimos nariams apie mikčiojimą ir sklandaus kalbėjimo ugdymą namuose.
Suteikti informacijos pedagogams apie mikčiojančių vaikų ugdymą.

Kaip manote, ar svarbu geras, pasitikėjimo kupinas ryšys tarp mikčiojančiojo ir logopedo?

Kaip manote, ar svarbu su mokiniu kalbėti apie mikčiojimą?

Kokia, Jūsų nuomone, logopedinių pratybų forma yra tinkamiausia mikčiojantiems vaikams?

Kaip dažnai, Jūsų nuomone, turėtų būti organizuojamos logopedinės pratybos, pradinio mokyklinio amžiaus mikčiojančiam vaikui?

Kokios trukmės turėtų būti logopedinės pratybos, pradinio mokyklinio amžiaus, mikčiojančiam vaikui?

Sunumeruokite, kokia eilės tvarka reikėtų organizuoti logopedines pratybas.

1234
Sklandaus kalbėjimo įgūdžių taikymas realiose situacijose, jų perkėlimas ir išlaikymas.
Kalbėjimo ir mikčiojimo analizavimas.
Sklandaus kalbėjimo ir mikčiojimo valdymo įgūdžių ugdymas.
Tinkamo požiūrio į mikčiojimą formavimas.