Klausimynas PEDAGOGAMS apie emocinį intelektą, dirbantiems su ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio amžiaus vaikų grupe.

Tokie pat kaip ir bendrai apie ugdymą - tėvai neturėtų pamiršti, kad pirmiausi vaiko ugdytojai yra tėvai, pirmiausia jie turi rūpintis visokeriopa vaiko gerove.... deja....

Tikiuosi, kad tėvai, bendradarbiaudami su ugdymo įstaigomis, ugdo emocinį intelektą ir namuose. Skiria tam daug dėmesio. Domisi EI programomis ir konsultuojasi su jas įgyvendinančiais pedagogais.

kad vaika visapusiskai lavintu ir namu aplinkoje, nesitiketu, kad viska padarys aukletojos

Bendradarbiautų- kartu su mumis pedagogais mokytų/ mokytųsi.

Oi. Galvoju, kad tėvų pedagogikos nebeišmokysi, kai jau jie turi "produktą" ir iškart pradeda nuo praktikos, tai aš visada leidžiu suprasti, kad jiems bus lengviau įvairiausiose situacijose susitvarkyti su vaikais ir vaikams bus lengviau susitvarkyti su tėvais ir juos suprasti.

Norisi paskatinti tėvelius kuo daugiau domėtis emocinio intelekto svarba ir kaip jį reikia ugdyti vaikuose. Svarbu, kad tėveliai padėtų vaikams kasdienėse situacijose įvardyti jausmus ("aš matau, kad tu esi piktas" ir pan.) ir kaip elgtis išgyvenant tokius jausmus (pvz. "nieko tokio, tu gali pykti, tik negali ko nors daryti aplinkiniams. Gali atsitraukti ir papykti, jei tau reikia), vėliau žinoma vaikui nurimus aptarti situaciją, kas tuo metu nutiko, kas vaiką taip supykdė, kodėl vienaip ar kitaip galėjo nutikti ir pan. Mano nuomone, tai ne tik moko vaiką suprantant save ir aplinkinius, bet taip pat kuria šiltus ir pozityvius santykius šeimoje.

Tėvai turėtų tai pat laikytis pvz., "kimochis" programos ir vaikams rodyti pavyzdį. Jeigu tėvai nesilaiko tinkamo elgesio taisyklių, tai ir vaikai nenorės jų laikytis.

Bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo, teigiamas požiūris į emocinio intelekto ugdymą bei nenutrūkstamas emocinio intelekto ugdymas už darželio ribų.

Nesielgs priešingai negu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.