Klausimynas TĖVAMS apie emocinį intelektą, auginantiems vaikus 1-7metų.
6. Kokie Jūsų lūkesčiai pedagogui dėl vaikų emocinio intelekto ugdymo?
normalus
Kad tuo kuo daugiau domėtųsi ir plėstų tėvų akiratį, kad vaikų emocinis intelektas būtų ugdomas per užsiėmimus darželyje.
Būtų puiku, jei ir tėvai galėtų daugiau su tuo susipažinti. Viso vaikų auklėjimo negalima užkrauti pedagogams. Tikiu, kad pedagogai pakankamai informuoti, tad jie galėtų tėvams nurodyti gaires, tam tikrus dalykus, kuriais ir tėvai turėtų daugiau pasidomėti. Na, toks bendras lūkestis ir linkėjimas - kad pedagogai atsižvelgtų į emocinio intelekto ugdymą planuodami savo veiklas su vaikais, laikytų tai svarbiu veiksniu, stebėtų vaikus, jų progresą ir informuotų tėvus, kuo daugiau apie tai kalbėtų su tėvais.
As labiau linkusi teigti kad visgi daug ka lemia genetika. Galima kazka pakuoreguti bet nedaugiau.
Kad tam dėmesys būtų skiriamas, greta kitų genėjimų lavinimo.
Paprastas - kad ugdytu emocini intelekta. Kad nebutu naudojami ir "brukami" visuomeneje paplite stereotipai (alia berniukai neverkia ar mergiates kai verkia yra negrazios ir pan.). Kad kasdieninėse situacijose padetu vaikui susigautyi savo jausmuose "cia ir dabar" ir padetu iseiti is intensyvios sunkio emocines busenos (pykcio priepolis, baime ar nusivylimas).
Noriu, kad pedagogas būtų išsilavinęs (tačiau ne diplomų kiekiu, o patirties dalinimusi su kitais pedagogais, kitais mokymais, noru būti su vaikais, juos suprasti). Noriu, kad suprastų vaiką, kai jam liūdna, skauda ir reikia tiesiog supratimo ar dėmesio atkreipimo. Jog nebūtų sakoma: duok atgal, nieko užgis, baik arba ateis baubas ir kitokių nesąmonių.
Didziausi
nesikartosiu - atsakymas ties 2-ru klausimu, t.y. ugdyti.
norečiau, kad pedagogas su vaiku bendrautu svelniai, empatiskai, butu malonus. Nenoreciau, kad pedagogas butu grubus, grieztas, piktas.