Klausimynas TĖVAMS apie emocinį intelektą, auginantiems vaikus 1-7metų.

Butina ugdyti visiems vaikams kuo jaunesniame amziuje. Tai itakoja kaip vaikui seksis ateityje, ar tures draugu,ar sugebes tinkamai bendrauti ir priimti tam tikrus sprendimus.

EI man atrodo net daug svarbiau nei IQ, nes zmones gyvena tarp zmoniu, bendrauja su zmonemis, dirba su zmonemis, kurie yra emocionalios butybes. Turintis auksta EI zmogus gali pasiekti gyvenime kur kas daugiau, buti laimingesnis ir sekmingesnis, nei zemo emocinio intelekto proto bokstas. Zmogus turintis auksta saves pazinimo lygi ir augantis sioje srityje yra aukstesnio potencialo asmenybe. Su emociskai intelektualiu lengva bendrauti, morisi su tokiu buti, dalintis, kreiptis, miela zavetis, is jo ir su juo mokytis. Nuo mazu dienu, manau, yra kritiska vaikui padeti ugdyti savo EI, kad jis butu laimingesnis ir sekmingiau isskleistu savo talentus. Myletu ir gerbtu save bei kitus.

Reikia ugdyti emocinį intelektą, nes emociškai stabilūs žmonės sugeba geriau spręsti problemas, greičiau orientuojasi aplinkoje, yra empatiški. Viso to pagrindas - tėvų pavyzdys vaikams. Kai tėvai yra supratingi, neteisiantys kiekvieno žmogaus, nebijantys tartis, ieškant sprendimo, parodantys, kad ir jie klysta ir tuo pačiu sugeba pripažinti savo klaidas ir dėl jų atsiprašyti, vaikai tokius dalykus natūraliai priima. Žmonės su tokiomis savybėmis yra sėkmingesni - nereaguoja stipriai į nesėkmes, nepaskęsta šlovės spinduliuose. Tuo tarpu riboto mąstymo, žemo emocinio intelekto žmonės linkę labiau koncentruotis į save, nesugeba jausti aplinkinių, artimųjų, mėgsta užaštrinti problemas "lygioje vietoje".

sunku pasakyti, koks... poziuris tai pats geriausias, bet klausimas, kaip as pati save valdau. anglu klb yra toks posakis, kad vaikai mokosi ne is musu zodziu, o is musu veiksmu. atkartoja mus. tai kaip as su savo pykciu susitvarkau, taip ir mano vaikai daro... bandau pirmiausia keisti save, kontroliuoti. ismokti valdyti savo emocijas.tada galesiu ir padeti savo vaikams.

Teigiamas. Kuo anksčiau vaikas išmoks įvardinti savo emocijas, tuo jam lengviau bus ir pačiam, ir aplinkiniams.

teigiamas. Siuolaikiniame pasaulyje emocinis intelektas ne maziau o gal net ir svarbiau nei tradicinis iq. Vaiko kurybiskumas, lyderystes gebejimai ir emocinis intelektas, mano manymu yra raktas i sekme ir lengvesni pritapima, bendravima.

Manau tai itin svarbu. Mūsų šeimoje tai svarbiau už bet kokio talento ar veiklos vystymą, kalbant apie mažamečių auklėjimą. Teisingas ar gilesnis savęs ir kitų suvokimas veda prie lengvesnio gyvenimiškų situacijų priėmimo apskritai, o man asmeniškai tai reiškia tiesiog gebėjimą būti laimingu bet kur ir bet kada. Mes su vyru augome tarybiniais laikais, kai buvo kitos vertybės, todėl emocijų suvokimo ir jų valdymo įgudžių įgijome labai vėlai ir tik patys sąmoningai. Tikiu, kad mūsų vaikams tiesiog bus lengviau susivokti savyje, kai kalbame apie tai nuo kūdikystės.

Man jis atrodo svarbus, nes iš to konstruojasi žmogaus branda. Žmonės yra socialinės būtybės, o mus riša arba stumia emocijos. Jei žmogus nepasitiki savimi, skaudina kitus, neatranda bendros kalbos su kitais, jam trūksta brandos, o ji remiasi emociniu intelektu.

manau, kad svarbu ir butina, gaila, kad valstybinese istaigose nera tokios disciplinos kaip emocinio intelekto ugdymas. visi zmones "susibuitina", pavyzdziui, darzelyje rupi, kad kuo anksciau vaikas "eitu ant puodo", taciau emocinis vaiko laukas - nesvarbu. o juk uzaugus tam vaikui, bus nesvarbu, keliu metu (2 ar triju) jis ismoko eiti ant puodo, bus svarbu, kiek jis empatiskas, kiek atliepia.

manau kiek galima daugiau ugdyti,mokinty ir drasinti ta maza zmogu pasitiketi savimi ir aplinkiniais,zinoty kad viskas atrandama,ismokstama,tik reikia nesustoti,ir mokytis.