12. Kaip manote ar disidentinis judėjimas buvo geriausias priešinimosi metodas, ar organizuotoms grupėms verčiau reikėjo mobilizuoti turimus resursus ir inicijuoti pasipriešinimą ginklu? Pagrįskite savo nuomonę.
Pasipriešinimas ginklu iššauktų dar stipresnį atkirtį iš priešų - taip pat su ginklu. Todėl manau, kad tai buvo geras pasipriešinimo metodas - juk Sausio 13-ąją laisvę iškovojome be jokių ginklų!
.
Pasipriešinimas ginklu butų bergždžias, pareikalavęs daugybės gyvybių.
-
-
Taip
Tai priklauso nuo to, kokiame laikotarpyje būtų mobilizuoti resursai. Tam būtų reikėję išlaukti palankių sąlygų, viena tokių galimai būtų buvę po 1956m. sukilimo Vengrijoje arba 1968m. Čekoslovakijoje. Tam būtų reikėję daugiau užsienio palaikymo, galbūt didesnio bendradarbiavimo su kaimyninėmis Latvija, Estija. Toks scenarijus įmanomas toliau taikant partizaninio karo metodus. Be to, bet koks pasipriešinimas ginklu dažniausiai yra žymiai garsesnis už taikų mitingą prie komunistinio paminklo, tad Vakarų demokratijos būtų priverstos daugiau ar mažiau kištis. Apskritai, istorijoje galvoti kas būtų, jeigu būtų yra gana beprasmiška, nes tai formuoja begales galimų baigčių, tad šiuo klausimu vienokios ar kitokios nuomonės neturiu.
Neturiu nuomones
Geriausias, nereikejo mobilizuoti
Manau, kad iš pradžių, okupacijos pradžioje, taip, reikėjo priešintis visais įmanomais būdais, tačiau disidentinis judėjimas prasidėjo tada, kai priešintis ginklu buvo jau šiek tiek per vėlu, toks būdas buvo ir saugesnis ir efektyvesnis, nes sukulimus SSRS būtų nesunkiai numalšinus (savo klestėjimo laikotarpiu).