ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE
5. Kokie momentai įstrigo kaip labai pataikantys į jūsų vidinę būseną?
PAtiko "maltis" po Katedros aikštę, Sapiegos ligoninėje paskendau vaikystės ir jaunystės prisiminimuose, susitikau su prarastais žmonėmis, nesitikėjau, kad tiek emocijų sukels sudegusio namo vaizdas Antakalnyje, žiauriai patiko užklysti į teatro užkulisius
jokiu
stebėti Katedros aikštės teatrą ir vaidinti jame. Kas yra teatas ir relybė, kur yra skirti tarp jų? Ką reiškia socialiniai vaidmenys ir kuom jie skiriasi nuo teatrinių? Tokie klausimai kilo.
Man patiko kalbėjimas apie senatvę, sportą, ankštas erdves. Apskritai visas tekstas man labai artimas.
Viena didžiausių mano baimių, netekti artimųjų, todėl žiūrėjimas į veidrodį ir visą minią už nugaros bei galvojimas, kuris iš jų pirmas atguls į kapą, buvo tikrai nejaukus.
Mūsų pačių vaidinamas "spektaklis" Katedros aikštėje.
Momentas prie sudegusio namo. Pasidarė labai nejauku ir kartu įsijaučiau į tą šeimos vaidmenį. Kadangi, labai bijau ugnies ir yra tekę su ja susidurti.
"Tu negali gyventi muziejuje" pasakojimas apie paveikslus kur zmones kurie yra rastingi verti daugiau.
Šokti Katedros aikštėse buvo super! Kapinėse man irgi buvo jauku, patinka man pasivaikščioti ten ir šiaip. Buvo labai linksma teniso kortuose. Labiau linksma galvojant, apie žaidėjų mintis, kada jie pamato gaują, kuri sėdi, tyli ir tūsina :)