Pačioje pradžioje, kai pakeli galvą nes gavloji, kad skrenda lėktuvas ... tada supranti, kad su tavim žais, o tu gal šiek tiek to nesitikėjai... bet tik tiek.
tokių nebuvo
nemėgstu šokti pagal nemėgstamą muziką. tad tik toks ir tebuvo diskomfortas.
bėgimas. bėgant nuolatos reikėjo laikyti laidą, kad netyčia nenutruktu.
Ėjimas pro Antakalnio ligoninės vidų, invalidų vežimėlių eilės, baimė, kad pamatysiu ligonius
.
Tokių nebuvo. Viso turo metu jaučiausi gerai ir iš tiesų kaip komanda, išskirtinė nuo kitų žmonių grupė, nes tu girdi tai, ko kiti negirdi ir žinai, kad juos "kankina" smalsumas sužinoti ką ir kodėl šie žmonės veikia.