ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE

Egzistenciniai klausimai.

Tekstas : kokio žmogaus tai kapas. Jei tai tavo kapas būtų, kokį norėtum žmogų pažinoti. Ką norėtum girdėti kalbant apie tave po mirties. Čia susiję su gyvenimo tikslais.

Turiu prisipažinti, kad per daug į tekstą nesigilinau, nes apmąstymai apie žmogaus būtį ir paskirtį, viso ko pabaigą ir išnykimą man kartais atrodo gana banalūs, bet nuo šitų tiesų nebėgu. Tiesiog patiko, kad buvo suteikta proga patylėti, įsiklausyti į garsus, vaizdus, aplankyti vietas, kurios man yra ypatingos ir sukelia prisiminimus. Oras buvo puikus, viskas derėjo.

Pradžia, kai siūlė pasirinkti antkapį, kurį norėtume, kad mums pastatytų, kad pagalvoti ar mes išgyvensime tiek, kiek užrašytas amžius ant antkapio.

nekuo man nesujaudino

apie mirtį ir atsitiktinumus ir apie tai, kaip nuolankiai mes klausome ką muns sako mašinos

Palietė tekstai apie senatvę, ligas ir apie tai, kad esama ankšta erdvė, kitų žmonių artumas yra civilizacijos primetamas dalykas, kuris priešingas natūraliai žmogaus prigimčiai.

Kelis kartus pasikartojęs klausimas "ar pasitiki manimi?" kėlė šiurpą (čia jaučiasi įtaka neseniai žiūrėto filmo "Ex Machina").

Pačioje pradžioje, Antakalnio kapinėse.

Visas tekstas, kuris buvo sakomas kapinėse.