ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE
1. Kaip jūs priėmėte virtualių gidų vedimą? Kokius jausmus jums sukėlė jų „gidavimas“? Pakomentuokite.
Labai teigiamai ir atvirai. Sukėlė įvairiausius jausmus, privertė visiškai "nusinešti" į save (per komentarus, per sąsają su aplinka). Susidarė įspūdis, jog gidas yra arti tobulybės dirbtinis intelektas, objektyvus, platus, teisingas, žinantis esmę. Momentais jaučiausi kaip iš ateities, momentais kaip iš kitos galaktikos, momentais nematomas, momentais pastatytas ant scenos su visomis savo baimėmis provokuojant kovoti su jomis. Kartais jaučiausi, tarsi aplinka būtų sustojusi ir ją galima detaliai stebėti, analizuoti, gidas tarsi nubrėždavo kryptį, kur galima išnarstyti sustabdytus arba "in slow motion" esančius epizodus.
pradžioje atrodė kažkas netaip su tuo balsu, po visko labai norisi dar kartą išgirsti
Neutralius. Tai nebuvo emocingas balsas ar gidavimas.
puikiai
Pradžioje buvo nedrąsu pasitikėti sakomomis nuorodomis. Erzino moters gidės balsas...
Buvo labai įdomu, neįprasti potyriai bandant susitapatinti su robotu ir nepavykstant. Buvo įdomu paklusti roboto balsui, laukti nurodymų. Iš karto po renginio buvo keista neturėti vedančiojo balso.
Pradžioje tai yra šiek tiek neįprasta, o vėliau tai tampa natūralu. Pasakotojo nuasmeninimas (sintetiškumas) nekuria papildomų ir nereikalingų su charakteriu ar jo galimu siekiu spekuliacijų. Visų antra, tai prideda labai daug šio konkrečiai spektaklio turiniui. Manau, puikus sprendimas.
hiptonizuojančiai
jaučiausi labai gerai. didžiąją dalį laiko šypsojausi, rimtose vietose jaučiausi, kad pataikyta į mano vidinio pasaulio pamatus, tai sukūrė realumo, dirbtinio intelekto efektą.
Buvo labai keista vykdyti nurodymus, kurios sako balsas.