Profesinė veikla, kuri įgalina žmones, šeimas, bendruomenes ir visuomenę spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas, skatindama socialinę kaitą, gerindama gyvenimo kokybę ir stiprindama solidarumą bei socialinį teisingumą. Remti asmenis ir grupes bei šalinti asmeninio, socialinio, ekologinio ir dvasinio pobūdžio sunkumus, neigiamus veiksnius, trukdančius asmens raidai ir jo aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime. Planuoti socialines paslaugas, trukdančias kilti socialinėms problemoms, skatinančias jų sprendimą ir garantuojančias stabilią socialinę plėtrą.
Socialinio darbo organizavimas konkrečioje įstaigoje, bendruomenėje su tam tikromis klientų grupėmis. Tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgulusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Visuomenei teikiamos paslaugos, kaip antai švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, sporto, laisvalaikio, kultūros paslaugos. Asmeninės socialinės paslaugos, kurios teikiamos neatsiejamai nuo socialinio darbo. Tai lyg socialinės apsaugos sistemos kontekstas.
Palengvina komandos narių tarpusavio bendravimą, tuo pačiu skatindamas ir motyvuodamas komandos pranašumus, teikiant paslaugas klientams. Kelia užduotis ir tikslus, sugeba nustatyti kylančias problemas, renka informaciją, faktus apie komandos veiklą, išsako idėjas bei nuomones ir interpretuoja pasiūlymus, patikslina neaiškumus, siūlo sprendimus, nusistatyto, kiek sutariama dėl priimto sprendimo. Kliento adaptacijos metu socialinis darbuotojas veikia makro, mezo ir mikrolygemyse. Tiesiogiai dirba su pačiu klientu, tam tikrais atvejais su jo šeima. Padeda klientams įgyti paslaugas situacijomis, kai jų prašymai atmetami.