Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko kaupiamojo (įsi)vertinimo taikymo galimybės Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos 11–12 klasėse

Gerbiamieji tyrimo dalyviai,

                  šiuo klausimynu siekiame išsiaiškinti Jūsų nuomonę apie esamus  bei  rengiamus naujus  Lietuvos  bendrojo  ugdymo  mokyklos  mokinių  lietuvių  kalbos  ir literatūros  dalyko pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo modelius. Klausimynas skiriamas 11–12 klasių mokiniams, mokytojams, mokinių artimiesiems, edukologams ir kitiems besidomintiems Lietuvos švietimo  tobulinimo galimybėmis asmenimis.

                   Rengiama apklausa yra anoniminė, garantuojamas konfidencialumas.  Atsakymai bus naudojami apibendrintos formos analizei parengti.
                   Atsakydami į kiekvieną klausimą pažymėkite  Jums  labiausiai  tinkantį   atsakymą (arba  atsakymus,  jei  prašoma  kitaip)  arba   įrašykite   savąjį.   Norėdami   teikti   pasiūlymų, diskutuoti, rašykite [email protected] .

                 Lietuvių kalbos ir literatūros dalyko kaupiamojo (įsi)vertinimo modelio rengėjų grupė

Anketos rezultatai yra prieinami tik anketos autoriui

1. Pažymėkite, kuriai atsakančiųjų grupei priklausote. Jei priklausote kelioms grupėms, pasirinkite vieną svarbiausią Jums poziciją ir paskui atsakykite į klausimus kaip pasirinktosios grupės narys. Jūs esate:

2. Su kokia Lietuvos ar užsienio bendrojo ugdymo mokykla esate dabar susiję konkrečiais ryšiais (pvz., mokotės patys, mokosi Jūsų vaikai ar joje dirbate):

3. Kur yra mokykla, su kuria esate arba buvote susiję konkrečiais ryšiais (pvz., mokotės / mokėtės patys, mokosi / mokėsi Jūsų vaikai ar joje dirbate / dirbote):

4. Kiek pritariate ar nepritariate mokinių pasiekimų vertinimui pažymiais ir / ar balais Lietuvos pagrindinėje (V-X kl.) ir vidurinėje (11-12 kl.) mokykloje:

5. Taškais nuo 4 iki 0 įvertinkite, kiek dabartinis Pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų patikrinimo, vykdomo baigus 10-ą klasę, modelis (vertinama kalbėjimas, teksto suvokimas, kalbos pažinimas ir vartojimas, teksto kūrimas) suteikia galimybių vertintojams objektyviai įvertinti šio dalyko mokinių pasiekimus:

6. Taškais nuo 4 iki 0 įvertinkite, kiek dabartinis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, vykdomo baigus 12-ą klasę, modelis (rašomas literatūrinis arba samprotaujamasis rašinys) suteikia galimybių vertintojams objektyviai įvertinti šio dalyko mokinių pasiekimus:

7. Kiek pritartumėte teiginiui, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas turėtų būti ne vienintelis instrumentas, skirtas vidurinės mokyklos abituriento lietuvių kalbos ir literatūros dalyko pasiekimams įvertinti ir baigiamajam įverčiui suformuoti:

8. Kokį naują 11–12 kl. mokinių lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimų (įsi)vertinimo modelį galėtumėte pasiūlyti? Prašytume įvardyti siekiamus tikslus, galimas užduotis ir vertinimo būdus.

9. Kuris iš pateiktųjų teiginių labiausiai atitinka bendrąją kaupiamojo vertinimo sampratą (per įvairių dalykų pamokas) Jums pažįstamoje Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje?

10. Kokia, Jūsų manymu, dabartinio Jums pažįstamo kaupiamojo vertinimo per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas įtaka mokinių bendrojo ir lituanistinio ugdymo(si) pažangai? Kiekvieną įvardytą sąsają įvertinkite 4 balų skalėje remdamiesi savo patirtimi.

Labai padeda
Pakankamai padeda
Nedaug padeda
Neturi jokios įtakos
Kaupiamojo (įsi)vertinimo sąsajos su bendrojo ir lituanistinio ugdymo(si) pažanga
Kaupiamųjų balų rašymas sudaro sąlygas mokytojams sistemingiau ir visapusiškiau vertinti mokinių dalykinius (komunikacinius, lingvistinius, literatūrinius) ir bendruosius (kūrybinius, socialinius, asmeninius ir kt.) gebėjimus.
Išsiaiškinimas, už ką rašomi balai, suteikia mokiniams galimybių sistemingiau ir visapusiškiau įsivertinti savo dalykinius ir bendruosius gebėjimus.
Kaupiamųjų balų rašymas įpratina mokinius nuolat rinkti vertinimo balus ir sistemingai mokytis.
Instrukcijos ir / ar paaiškinimai, ką ir kaip galima patiems įsivertinti, sudaro galimybes mokiniams ugdytis sąmoningą asmeninę atsakomybę už savo lituanistines nuostatas, žinias ir gebėjimus.
Daugybė vertinamų užduočių sudaro sąlygas mokytojams prižiūrėti mokinių mokymosi ritmą ir ugdyti jų nuolatinio mokymosi įpročius.
Pagalbinės aiškinamosios vertinimo lentelės bei bendrųjų ir individualiųjų klaidų paaiškinimai suteikia mokiniams grįžtamąjį ryšį apie atliktas užduotis, skatina juos tobulėti.
Mokytojų rašomi „mažieji pažymiai“ sudaro sąlygas mokytojams diagnozuoti mokinių kalbėjimo, klausymo, skaitymo, rašymo sunkumus, padėti juos įveikti ir sekti progresą.
Mokytojų ir klasės draugų kokybiniai komentarai ir neformalūs vertinimai padeda mokiniams patiems išsiaiškinti ir suprasti savo klausymo, kalbėjimo, skaitymo, rašymo gebėjimų privalumus ir trūkumus bei atrasti individualaus tobulėjimo kelius.
Privalomųjų dalyko užduočių atsiskaitymų organizavimas sudaro sąlygas mokiniams ugdytis dalykines ir bendrąją mokėjimo mokytis kompetencijas.
Galimybė lanksčiai pasirinkti atsiskaitymo užduotis ir laiką padeda mokiniams individualiai ugdytis dalykines ir bendrąją mokėjimo mokytis kompetencijas.

11. Kokia Jūsų nuomonė apie Jums žinomus kaupiamojo vertinimo procesus mokant(is) lietuvių kalbos ir literatūros dalyko toje Lietuvos mokykloje, su kuria esate susiję:

12. Jeigu toje mokykloje, su kuria esate susiję, kaupiamasis vertinimas nėra taikomas kaip mokymo(si) įrankis, ar siūlytumėte jį taikyti:

13. Ar pritartumėte sprendimui, kad Lietuvos bendrojo ugdymo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros dalyko baigiamąjį įvertinimą sudarytų kaupiamojo vertinimo ir egzamino balai (būtų sudaromos sąlygos baigiamojo įvertinimo dalį sukaupti per dvejus 11–12 klasių mokymo(si) metus)?

14. Trumpai paaiškinkite, kodėl taip atsakėte į 13-ą klausimą.

15. Kokie, Jūsų manymu, turėtų būti lietuvių kalbos ir literatūros dalyko oficialaus kaupiamojo (įsi)vertinimo – kaip baigiamojo įvertinimo dalies balų kaupimo proceso – modelio taikymo 11–12 klasėse pagrindiniai siekiai? Kiekvieną įvardytą siekį įvertinkite 4 balų skalėje remdamiesi savo lūkesčiais.

Labai svarbūs
Pakankamai svarbūs
Nelabai svarbūs
Nesvarbūs
Kaupiamojo (įsi)vertinimo siekiai
Kaupiamieji balai turėtų sudaryti sąlygas mokytojams visapusiškiau įvertinti mokinių dalykinius (komunikacinius, lingvistinius, literatūrinius) ir bendruosius (kūrybinius, socialinius, asmeninius ir kt.) gebėjimus.
Sąmoningas supratimas, už ką rašomi balai, turėtų suteikti mokiniams galimybių visapusiškiau ir tiksliau įsivertinti savo dalykinius ir bendruosius gebėjimus.
Kaupiamieji balai už skirtingas užduotis turėtų sudaryti sąlygas mokiniams sistemingai ir nuosekliai rinkti formaliojo vertinimo balus dvejų mokslo metų eigoje.
Kaupiamojo (įsi)vertinimo instrukcijos ir / ar paaiškinimai, ką ir kaip galima patiems įsivertinti, turėtų sudaryti galimybes mokiniams ugdytis asmeninę atsakomybę už savo bendruosius ir dalykinius gebėjimus.
Vertinamos skirtingų tipų užduotys turėtų sudaryti sąlygas mokytojams prižiūrėti mokinių mokymosi ritmą ir ugdyti jų nuolatinio mokymosi įpročius.
Kontrolinėms užduotims parengtos pagalbinės aiškinamosios (įsi)vertinimo lentelės bei galimybės pakartotinai atlikti to paties tipo užduotis turėtų suteikti mokiniams grįžtamąjį ryšį apie mokymosi pasiekimus ir skatintų juos tobulėti.
Galimybė pakartotinai atlikti tam tikro tipo (pvz., kultūros / literatūros žinių, tekstų skaitymo, raštingumo ir / ar kt.) užduotis sudarytų sąlygas mokytojams diagnozuoti individualias mokinių mokymosi problemas ir padėti jiems jas sėkmingai įveikti.
Mokytojų ir klasės draugų kokybiniai komentarai ir neformalūs vertinimai įveikus tam tikro etapo užduotis turėtų padėti mokiniams patiems suprasti savo lituanistinio raštingumo privalumus ir trūkumus bei atrasti individualius tobulėjimo kelius.
Privalomųjų periodinių atsikaitymų organizavimas turėtų sudaryti sąlygas mokiniams ugdytis dalykines ir bendrąsias (ypač mokėjimo mokytis) kompetencijas.
Lankstus privalomųjų ir / ar pakartotinių atsiskaitymų grafikas turėtų skatinti mokinius ugdytis dalykines ir bendrąsias (ypač mokėjimo mokytis) kompetencijas.

16. Kokios, Jūsų nuomone, turėtų būti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino ir kaupiamojo (įsi)vertinimo 11-12 kl. proporcijos? Pažymėkite vieną atsakymą arba įrašykite savo:

17. Kurios kaupiamojo vertinimo užduotys, Jūsų manymu, padėtų geriausiai įvertinti 11–12 klasių mokinių lituanistines ir bendrąsias kompetencijas? Pažymėkite visus atsakymus, kuriems pritariate:

18. Kurie mokymo(si) ir (įsi)vertinimo metodai ir / ar priemonės, Jūsų manymu, padėtų 11–12 klasių mokiniams siekti asmeninės pažangos bei surinkti aukštesnius kaupiamuosius įvertinimus? Galite pažymėti kelis atsakymus:

19. Kokiu formatu 11–12 klasių mokiniams turėtų būti pateikiamos kaupiamojo vertinimo užduotys? Pažymėkite vieną teiginį, kuriam pritariate:

22. Koks, Jūsų manymu, turėtų būti 11–12 klasių mokinių kaupiamojo (įsi)vertinimo modelio įdiegimo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje pagrindinis tikslas? Pažymėkite vieną atsakymą arba įrašykite savo:

23. Kas, Jūsų manymu, galėtų / turėtų pasikeisti lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) sistemoje įdiegus kaupiamojo (įsi)vertinimo metodiką 11–12 klasėse – galite pažymėti kelis teiginius:

24. Ar pritartumėte tam, kad mokykla, su kuria esate susiję, arba kitos (laisvai apsisprendusios) Lietuvos mokyklos dalyvautų rengiant ir išbandant šį naujo kaupiamojo lietuvių kalbos ir literatūros dalyko (įsi)vertinimo 11–12 klasėse projektą?

25. Kurios lietuvių kalbos ir literatūros dalyko kompetencijos, Jūsų nuomone, svarbiausios šiuolaikinės Lietuvos piliečiui? Galite pažymėti kelis atsakymus: