Kokia Jūsų nuomonė dėl asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinio reguliavimo ir jo praktinio taikymo?

Lietuvos advokatūra gavo LR Teisingumo ministerijos prašymą pateikti nuomonę dėl asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinio reguliavimo ir jo praktinio taikymo, konkrečiai – LR CK ir LR CPK normų, įsigaliojusių nuo 2016 m. sausio 1 d. ir susijusių su asmens pripažinimu neveiksniu tam tikroje srityje. Siekiant prisidėti prie aktualaus Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo stebėsenos ir tobulinimo, Lietuvos advokatūra vykdo advokatų apklausą ir prašo atsakyti į keletą klausimų.

Ar 2018 m. teko dalyvauti asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu bylose? Taip pat kitose bylose, kuriose kilo asmens veiksnumo klausimas?
Jei teko, kiek kartų per 2018 m.?
Kokiose srityse dažniausiai buvo prašoma riboti asmenų veiksnumą?
Ar buvo prašoma pripažinti asmenį neveiksniu dėl galėjimo sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir/ar dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, pareikšti ieškinį?
Jei taip, kaip tai darė įtaką tokio asmens ir jo advokato santykiams bei tolesniam bylos vedimui?
Ar, Jūsų nuomone, tinkamai nustatomos sritys, kuriose prašoma apriboti asmenų veiksnumą?
Kokie asmenys dažniausiai buvo skiriami globėjais?
Su kokiomis problemomis susidūrėte tokio pobūdžio bylose?
Ką siūlytumėte keisti, tobulinti asmenų pripažinimo neveiksniais ar ribotai veiksniais tam tikroje srityje galiojančiame teisiniame reglamentavime?