a) Asmuo, kuris sutikęs gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, su tam tikromis išimtimis, numatytomis LR BPK 82 straipsnio 3 d.; b) Tai yra asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis galbūt prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, tačiau surinktų duomenų nepakanka, kad būtų jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, todėl jis gali būti apklaustas kaip specialusis liudytojas; c) Asmuo, kuris kviečiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro į apklausą, kurios metu gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, t. y. papasakoti kas įvyko iš tikrųjų; d) Asmuo, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; Čia egzaminas? :) Visi variantai turi tinkamų požymių (neaiškiai suformuluotas klausimas: ar reikia išrinkti tiksliausią apibrėžimą?) Tinka visi
a) Žinodamas kuo yra įtariamas, turės galimybę apsiginti nuo galbūt nepagrįsto kaltinimo; b) Tai yra galimybė sužinoti, kad asmuo yra apskritai kažkuo įtariamas, t. y. padaręs ar prisidėjęs prie nusikaltimo padarymo ir įvertinęs tai, turės galimybę papasakoti, kas įvyko iš tikrųjų; c) Toks asmuo, žinodamas kuo yra galimai įtariamas, turės galimybę duoti parodymus apie tai, kas įvyko iš tikrųjų ir taip apsiginti nuo galimai nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo; d) Gintis galima tik tuomet kai žinai kuo esi įtarimas; Jei asmuo kažkuo įtariamas, tai jis yra įtariamasis. o specialus liudytojas niekuo neįtariamas, bet apklausoje jis gali suteikti duomenų apie savo veiką, kuri gali būti nusikalstama, o gali būti ir nenusikalstama. Nutarime yra nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės, todėl asmuo žino dėl ko yra apklausiamas ir kuo gali būti įtariamas Manau, kad apklausiant specialiuoju liudytoju, toks asmuo nežino, kuo įtariamas, tik jam pranešama, kodėl surinktų duomenų nepakanka įteikti jam pranešimą apie įtarimą Spec. liudytojo apklausa neturi tikslo teikti informaciją apklausiamajam apie galimą (būsimą) įtarimą. nes formaliai asmuo nėra įtariamasis. jis liudytojas. tai yra būdas rinkti informaciją apie tiriamą nusikalstamą veiką, nepažeidžiant asmens teisių.
a) Specialusis liudytojas jeigu turėtų tokią teisę, galėtų nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar ikiteisminio tyrimo teisėją pradėjusį atlikti (ar prieš jį atliekant, t. y. kai jis yra dar tik kviečiamas atvykti) jo atžvilgiu neteisėtą bet kurį procesinį veiksmą; b) Jeigu turėtų tokią galimybę, jis galėtų tokiu būdu sustabdyti galimai neteisingą jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių veiksmų atlikimą; c) Jeigu pareigūnas ar prokuroras, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas padarytų kažkokius neteisėtus ar draudžiamus veiksmus ir tam būtų pagrindas, specialusis liudytojas turėtų galimybę pareikšti nušalinimą; d) jeigu yra pagrindas manyti, kad pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas yra šališkas, neobjektyvus jo atvžilgiu, tokiu atveju galima būtų pareikšti nušalinimą; Artimiausias 4 variantas Pagal lr bpk 57 str. 1 d., nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. specialusis liudytojas yra vis tiek liudytojas, todėl jis negali reikšti jokių nušalinimų. tai teisinga pozicija, nes jei būtų priešingai, tai nušalinimus galėtų reikšti bet kas - liudytojai, proceso dalyvių giminaičiai ir pan. manau, kad tik išvardinti proceso dalyviai (nors mano nuomone jų ratas irgi per platus) turi teisę reikšti nušalinimus. Bet kuris asmuo gali teikti pareiškimus, skundus prokurorui ar teismui, jei mato, kad veiksmai atliekami neteisėtai. visi tokie skundai yra tiriami Specialusis liudytojas gali reikalauti būti pripažintas įtariamuoju (bpk 82 str. 3 d.), ir taip įgyti teisę reikšti nušalinimus Bpk nenumto liudytojui teisę reikšti nušalinimus, tai ir spec. liudytojui negali būti suteikta išskirtinė teisė reikšti nušalinimus. spec. liudytojas gali pateikti prokurorui prašymą pakeisti jo teisinį statusą, manydamas, kad pasikeitė faktinės aplinkybės ar praėjo pakankamas laiko tarpas nuo paskutinės jo apklausos. Negalima tokia teisė , jis liudytojas Tinka visi variantai Jis gali pareikalauti, kad būtų įteiktas įtarimas, tada ir turės nušalinimo teisę. liudytojas negali turėti nušalinimo teisės. Spec. liudytojas turi teisę reikalauti būti pripažįstamas įtariamuoju ir tuomet teikti nušalinimus. Galėtų įgyvendinti teisę nušalinti, jei bųtųbbpk 58 str. numatyti nušalinimo pagrindai Nors formaliai liudytojas nėra įtrauktas į sąrašą asmenų, galinčių pareikšti nušalinimą pagal bpk 57 str., jis ar jo atstovas vis vien gali teikti prašymus ar skundus aukštesniajam prokurorui bendra tvarka. šito pilnai pakanka. be to, kol asmuo yra liudytojas (spec. ar nespec.), jis formaliai nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nėra taikomos kardomosios priemonės ir pan. todėl negalima teigti, kad procesas jam gali padaryti kokią nors žalą ar apsunkinimus, nuo kurių jam reikėtų apsiginti. nušalinimo teisės išplėtimas tokiu atveju yra nepagrįstas ir neprasmingas. asmuo galės ją realizuoti tapęs įtariamuoju, o jei juo netaps, tai to ir apskritai nereikės.
a) Specialusis liudytojas neturi teisės apsųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų, todėl gali kilti problemų dėl pavyzdžiui, per ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo; b) Specialusis liudytojas turi teisę apsųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus tik dėl procesinių prievartos priemonių taikymo; c) Pats skundimo procesas gali užtrukti ganėtinai ilgai, nes apskųsti galima tik pradedant nuo vadovaujančio bylai prokuroro ir baigiant ikiteisminio tyrimo teisėju. d) Kadangi specialusis liudytojas neturi teisės apskųsti šių pareigūnų atliekamų veiksmų, gali pasitaikyti tarnybine padėtimi piknaudžiavimo atvejų; Keistas klausimas ir dar keistesni atsakymo variantai. problemų nekyla, nes specialus liudytojas negali nieko apskųsti, nes neturi tam teisės. todėl atsakymo variantai labai tiktų klausimui ar tikslinga leisti specialiajam liudytojui apskųsti pareigūnų veiksmus ir kodėl, o ne apie tai, kokios problemos kyla neegzistuojančiame apskundimo procese. Spec. liudytojas nėra nei įtariamasis, nei nukentėjęs, nei civ. ieškovas, atsakovas. spec. liudytojo atžvilgiu procesinis sprendimas nepriimamas. jis gali skųsti proc. prievartos priemones. to pakanka Specialusis liudytojas gali skųsti patį nutarimą jį apklausti specialiuoju liudytoju Specialusis liudytojas gali reikalauti būti pripažintas įtariamuoju (bpk 82 str. 3 d.), ir taip įgyti visas šio proceso dalyvio teises Nėra jokių problemų, spec.liudytojas gali prašyti, kad jam būtų suteiktas įtariamojo statusas, ir jeigu prokuroras netenkina tokio prašymo, prokuroro nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nematau problemos,jis gali nesutikti būti apklausiamas spec. liudytoju, pareiškus įtarimą turi visas procesines teises, o jei įtarimas nereiškiamas jam tai jokių pasekmių ir nėra. Gali pasinaudoti ne tik procesinėmis apskundimo teisėmis Specialusis liudytojas gali apskųsti tik tam tikrus prokuroro nutarimus, bet turi teisę prašyti būti įtariamuoju, tada įgyja daugiau teisių Jeigu atsiranda koks nors pareigūnų piktnaudžiavimas, jį galima skųsti ir jis bus nagrinėjamas, nors ir nėra specialios teisės. Prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui, kurio veiksmus vėliau gali apskųsti it teisėjui. Nekylo problemų Problemų nekyla, nes bet kuris asmuo turi teisę skųsti it pareigūno ar prokuroro veiksmus bendra tvarka, net ir tada, kai tai tiesiogiai nenumatyta bpk. 2022-04-15 gp įsakymu patvirtinus rekomendacijas, problemų nekyla
a) Yra trūkumų; b) Nėra trūkumų; Pranešimas asmeniui apie jo statuso pasikeitimą Reglamentavimas pakankamas, tačiau it metu šis institutas turi būti taikomas itin išimtinai Procesinis statusas nenaikinamas nutarimu Trūkumų nebuvo jokių, kol neatsirado teismo sprendimas dėl advokato išlaidų atlyginimo išteisintam (arba kurio atžvilgiu procesas nutrauktas) asmeniui. nes būtent šis aspektas realiai yra stabdis teikti pranešimą apie įtarimą. mano nuomone, yra blogas ir liguistas traktavimas, kad įtarimą galima teikti tik surinkus pakankamai daug duomenų apie tai, kad nusikalstamą veiką padarė būtent tas asmuo. nes pagrindinė įstatymo leidėjo mintis buvo, jog ši stadija skirta būtent asmens teisių užtikrinimui - kad asmuo kuo anksčiau sužinotų apie procesą, įgautų procesines teises ir galėtų domėtis procesu bei jame dalyvauti. įtarimo pareikšimas realiai jokių apsunkinimų asmeniui nesukelia, o skiriant kardomąsias priemones ar kitas proc. prievartos priemones duomenų pakankamumas yra vertinamas papildomai. todėl mano nuomone, praktika nuėjo blogu keliu, kai spec. liudytojas dabar traktuojamas beveik kaip įtariamasis. tai nėra teisinga.