Metodas A. Mokytojas priima visus sprendimus. Mokytojas parodo ar paaiškina užduotis/pratimus, kuriuos mokiniai mėgina atkartoti, tada vadovauja mokinių veiklai, duodamas atitinkamas komandas. Mokiniai imasi veiklos tik tada, kai taip daryti liepia mokytojas. Mokytojas vertina mokinių užduočių atlikimą. Pavyzdys: tinklinio pamokos metu mokiniai atkartoja mokytojo parodytus veiksmus. Metodas B. Mokiniai atlieka mokytojo pateiktą užduotį. Mokytojas parodo ir apibūdina užduotį, o mokiniai atlieka užduotį pačių pasirinktu tempu. Mokytojas suteikia mokiniams grįžtamąjį ryšį ar patarimus veiklai patobulinti. Pavyzdys: mokytojas pademonstruoja akrobatikos pratimą (pvz., persivertimą šonu) ir tada duoda patarimus mokiniams, kol jie praktikuojasi. Metodas C. Mokiniai dirba poromis: vienas atlieka mokytojo vaidmenį, kitas - mokinio. Mokytojas parodo ar apibūdina užduotį. Tuomet mokiniai atlieka ją porose. Mokinys – atlikėjas atlieka užduotį/pratimą, o mokinys – stebėtojas vertina savo partnerio veiklą ir teikia grįžtamąjį ryšį, remiantis kriterijais, kuriuos paruošė mokytojas. Užduoties atlikimo metu mokytojas padeda mokiniui - stebėtojui, tačiau neperima iš jo vaidmens. Pavyzdys: mokytojas parodo, kaip teisingai mesti diską. Veiklos metu mokiniai dirba poromis: vienas meta diską, kitas – duoda jam pastabas, po to mokiniai pasikeičia vaidmenimis. Metodas D. Mokytojas pateikia užduotį. Mokiniai atlieka užduotį pačių pasirinktu tempu, tačiau šį kartą jie turi analizuoti savo veiksmus patys. Pratybų metu mokytojas nekomentuoja jų atliekamos veiklos. Vietoj to, jis padeda mokiniams gilinti savęs vertinimo įgūdžius. Pavyzdys: mokytojas parodo teisingą šuolio į tolį techniką. Užduoties atlikimo metu jis prašo mokinių, kad jie patys įvertintų savo šuolio į tolį atlikimo techniką. Metodas E. Mokytojas modeliuoja užduotį su keliais sudėtingumo lygiais. Iš pradžių mokiniai pasirenka jiems tinkamiausią sudėtingumo lygį. Vėliau jie yra padrąsinami mokytojo įvertinti savo atliktą darbą ir nusprendžia, kada pereiti į kitą sudėtingumo lygį. Pavyzdys: mokytojas demonstruoja šuolio į aukštį „žirklėmis“ techniką ir leidžia mokiniams apsispręsti dėl aukščio, kurį jie bandys įveikti. Metodas F. Mokytojas užklausia eilę klausimų arba pateikia kelias užduotis - problemas, mokiniai, atradę atsakymus ar sprendinius, ugdosi reikiamus įgūdžius ar įgauna siekiamą supratimą. Pavyzdys: per lengvosios atletikos pamoką, mokytojas prašo mokinių mesti ietį kelis kartus ir išsiaiškinti, kokia kūno padėtis leidžia numesti ietį toliausiai. Metodas G. Mokytojas užduoda klausimą arba pateikia tokią užduotį, kai galimų atsakymų ar sprendinių yra daug. Mokiniai turi surasti ir įvertinti atsakymų ir sprendinių alternatyvas. Pavyzdžiai: (1)mokytojas išdalina klasei reikalingų priemonių asortimentą ir užduoda mokinių grupėms sukurti savo žaidimą, lavinantį smūgiavimo ir atmušimo/pagavimo įgūdžius. (2)Per lengvosios atletikos pamoką, mokytojas užduoda mokiniams sugalvoti skirtingas strategijas, kurių jie imtųsi, jei bėgtų 1500 m lenktynėse. Metodas H. Mokiniai ištiria problemas, suranda ir įvertina sprendinių alternatyvas. Mokytojas užima pagalbininko vaidmenį. Tai reiškia, kad suteikia pagalbą, kai jos reikia ir užduoda klausimus, kai reikia kažką išsiaiškinti. Pavyzdys: per krepšinio pamoką, mokinių prašoma nuspręsti, kuriuos įgūdžius ir strategijas jiems reikėtų patobulinti, pasirinkti ir dalyvauti atitinkamose veiklose, kurios lavintų tam tikrus įgūdžius, įsivertinti užduočių atlikimą. Ar naudojate netradicinius metodus savo pamokose?