FIZINIO UGDYMO PAMOKŲ ORGANIZAVIMO FORMOS IR PAAUGLIŲ NETINKAMAS ELGESYS

Sveiki,

Esu Lietuvos sporto universiteto, fizinio ugdymo ir sporto studijų programos IV kurso studentė. Rašau bakalauro baigiamąjį darbą tema: „Fizinio ugdymo pamokų organizavimo formos, mažinančios paauglių netinkamą elgesį“.

Ši anketa skirta fizinio ugdymo mokytojams, siekiant išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie 13-14 metų paauglių netinkamą elgesį pamokų metu ir fizinio ugdymo pamokų organizavimo formas, kurios padeda mažinti netinkamą paauglių (13-14 metų) elgesį pamokos metu. Anketa yra anonimiška, gauti rezultatai bus apibendrinti ir panaudoti baigiamajame bakalauro darbe.

 

Ačiū už jūsų skirtą laiką ir atsakymus.

 

Karolina Marcinkevičiūtė,

LSU, IV kursas, FUS

2021 m. kovo mėn.

Rezultatai yra viešai prieinami

Keletas klausimų apie jūsų naudojamus metodus FU pamokoje (prašome pažymėti kiekvienoje eilutėje labiausiai jums tinkamą atsakymo variantą): ✪

Pamokoje taikomi metodai (pagal parengtą Hein et al. 2012 metodiką, Tinginys, Rutkauskaitė, 2017).
RetaiKartaisDažnai
Metodas A. Mokytojas priima visus sprendimus. Mokytojas parodo ar paaiškina užduotis/pratimus, kuriuos mokiniai mėgina atkartoti, tada vadovauja mokinių veiklai, duodamas atitinkamas komandas. Mokiniai imasi veiklos tik tada, kai taip daryti liepia mokytojas. Mokytojas vertina mokinių užduočių atlikimą. Pavyzdys: tinklinio pamokos metu mokiniai atkartoja mokytojo parodytus veiksmus.
Metodas B. Mokiniai atlieka mokytojo pateiktą užduotį. Mokytojas parodo ir apibūdina užduotį, o mokiniai atlieka užduotį pačių pasirinktu tempu. Mokytojas suteikia mokiniams grįžtamąjį ryšį ar patarimus veiklai patobulinti. Pavyzdys: mokytojas pademonstruoja akrobatikos pratimą (pvz., persivertimą šonu) ir tada duoda patarimus mokiniams, kol jie praktikuojasi.
Metodas C. Mokiniai dirba poromis: vienas atlieka mokytojo vaidmenį, kitas - mokinio. Mokytojas parodo ar apibūdina užduotį. Tuomet mokiniai atlieka ją porose. Mokinys – atlikėjas atlieka užduotį/pratimą, o mokinys – stebėtojas vertina savo partnerio veiklą ir teikia grįžtamąjį ryšį, remiantis kriterijais, kuriuos paruošė mokytojas. Užduoties atlikimo metu mokytojas padeda mokiniui - stebėtojui, tačiau neperima iš jo vaidmens. Pavyzdys: mokytojas parodo, kaip teisingai mesti diską. Veiklos metu mokiniai dirba poromis: vienas meta diską, kitas – duoda jam pastabas, po to mokiniai pasikeičia vaidmenimis.
Metodas D. Mokytojas pateikia užduotį. Mokiniai atlieka užduotį pačių pasirinktu tempu, tačiau šį kartą jie turi analizuoti savo veiksmus patys. Pratybų metu mokytojas nekomentuoja jų atliekamos veiklos. Vietoj to, jis padeda mokiniams gilinti savęs vertinimo įgūdžius. Pavyzdys: mokytojas parodo teisingą šuolio į tolį techniką. Užduoties atlikimo metu jis prašo mokinių, kad jie patys įvertintų savo šuolio į tolį atlikimo techniką.
Metodas E. Mokytojas modeliuoja užduotį su keliais sudėtingumo lygiais. Iš pradžių mokiniai pasirenka jiems tinkamiausią sudėtingumo lygį. Vėliau jie yra padrąsinami mokytojo įvertinti savo atliktą darbą ir nusprendžia, kada pereiti į kitą sudėtingumo lygį. Pavyzdys: mokytojas demonstruoja šuolio į aukštį „žirklėmis“ techniką ir leidžia mokiniams apsispręsti dėl aukščio, kurį jie bandys įveikti.
Metodas F. Mokytojas užklausia eilę klausimų arba pateikia kelias užduotis - problemas, mokiniai, atradę atsakymus ar sprendinius, ugdosi reikiamus įgūdžius ar įgauna siekiamą supratimą. Pavyzdys: per lengvosios atletikos pamoką, mokytojas prašo mokinių mesti ietį kelis kartus ir išsiaiškinti, kokia kūno padėtis leidžia numesti ietį toliausiai.
Metodas G. Mokytojas užduoda klausimą arba pateikia tokią užduotį, kai galimų atsakymų ar sprendinių yra daug. Mokiniai turi surasti ir įvertinti atsakymų ir sprendinių alternatyvas. Pavyzdžiai: (1)mokytojas išdalina klasei reikalingų priemonių asortimentą ir užduoda mokinių grupėms sukurti savo žaidimą, lavinantį smūgiavimo ir atmušimo/pagavimo įgūdžius. (2)Per lengvosios atletikos pamoką, mokytojas užduoda mokiniams sugalvoti skirtingas strategijas, kurių jie imtųsi, jei bėgtų 1500 m lenktynėse.
Metodas H. Mokiniai ištiria problemas, suranda ir įvertina sprendinių alternatyvas. Mokytojas užima pagalbininko vaidmenį. Tai reiškia, kad suteikia pagalbą, kai jos reikia ir užduoda klausimus, kai reikia kažką išsiaiškinti. Pavyzdys: per krepšinio pamoką, mokinių prašoma nuspręsti, kuriuos įgūdžius ir strategijas jiems reikėtų patobulinti, pasirinkti ir dalyvauti atitinkamose veiklose, kurios lavintų tam tikrus įgūdžius, įsivertinti užduočių atlikimą.
Ar naudojate netradicinius metodus savo pamokose?

Atsakant į šią anketos dalį, prašome jūsų galvoti tik apie tuos 13-14 metų paauglius, kurie pamokų metu dažniausiai buvo įvardijami kaip turintys emocijų ir elgesio problemų (kai pamokos buvo vykdomos mokykloje) (prašome pažymėti jums tinkamą atsakymą kiekvienoje eilutėje): ✪

Kategorija / apibrėžtis (pagal BASC-2 metodiką, Mokinių stebėjimo sistema (SOS), R. Reynolds ir Randy W. Kamphaus, 2004).
Niekada nepasireiškiaKartais pasireiškiaDažnai pasireiškiaTrukdo
1.Reakcija į mokytoją ar pamoką: klausosi mokytojo ar bendraklasių, laikosi instrukcijų; Sąveikauja su mokytoju klasėje ar grupėje (laukia, kol paaiškins užduotį); Dirba su mokytoju asmeniškai (akis į akį; Pvz., mokosi kartu perduoti kamuolį ir pan.); Stovi prie mokytojo ar jo stalo.
2.Sąveika su bendraamžiais: žaidžia/dirba su kitu (ais) mokiniu (ais); Kalbasi su kitu(ais) mokiniu(ais); Deramai liečia kitą mokinį esant situacijai (pvz., pratimą atliekant poroje; Liečia kitus mokinius draugiškai arba padrąsinančiai; Plekšnoja per nugarą arba paduoda ranką).
3.Darbas pamokos metu: tinkamas akademinis elgesys pamokoje – dirba ties jam paskirta užduotimi, nesiblaško; Dirba su konkrečia užduotimi, pvz., mokosi kamuolio varymo ar teisingo šuolio technikos.
4.Elgesys prieš pamoką ir po jos: nusiima/užsideda aprangą; Tinkamai elgiasi pamokos metu, t. y. nebėgioja po salę, saugiai elgiasi su inventoriumi; Pasiruošia mokymosi priemones prieš pamoką ir sudeda po pamokos, pvz., kamuolius, šokdynes, kopėtėles ir pan.
5.Netinkami judesiai pamokoje: muistosi vietoje, nenustygsta; Bėgioja po salę; Netinkamai elgiasi su inventoriumi, pvz., spardo krepšinio kamuolį; Išprašomas iš salės arba sodinamas ant suolo; Elgiasi priešingai: sėdi ant grindų/stovi ant suolo, lipa sienele, ant vartų ir pan.; „Prikibęs“ prie mokytojo (replikuoja, „lenda į akis“ ir pan.).
6.Netinkami garsai pamokoje: netinkamai juokiasi; Plepa; Erzina kitus; Leidžia trikdančius garsus; Atsikalbinėja/ginčijasi su mokytoju; Ginčijasi su bendraklasiais; Aiškinasi; Verkia.
7.Nedėmesingumas: žiūri abejingu žvilgsniu/svajoja; Krapštosi, kuičiasi su inventoriumi; Dairosi aplink, nesusikoncentruoja į užduotį; Žaidžia su daiktais/pirštais, suka tarp pirštų plaukus, marškinėlius.
8.Somatiniai sutrikimai: skundžiasi pilvo, galvos skausmais. Ši kategorija apima elgesius, nepriklausomai nuo juos sukėlusios priežasties (pvz., mokinys gali būti vangus dėl vartojamų vaistų, iš nuobodulio arba dėl menkos motyvacijos).
9.Motoriniai tikai: stuksena pirštu/batu; Stuksena koja/siūbuoja; Sukioja plaukus aplink pirštą; Linguoja; Mojuoja rankomis; Žingsniuoja; Kalba su savimi, niūniuoja/dainuoja; Kitas save stimuliuojantis elgesys.
10.Agresija: spardo kitus; Muša kitus su ranka; Stumdo kitus; Mėto daiktus į kitus; Vagia.
11.Save žalojantis elgesys: pešioja plaukus; Muša save; Tranko galvą; Spaudo akis; Kandžioja save; Valgo arba kramto nevalgomus dalykus; Kitoks savęs žalojimas.
12.Netinkamas seksualinis elgesys: imituoja seksą su partneriu, su savimi; Nederamai liečia kitus.

Dar keletas teiginių apie esamą pandeminę Covid – 19 situaciją Lietuvoje, kai tenka pamokas vesti nuotoliniu būdu. Kaip dažniausiai reaguoja į nuotolines FU pamokas paaugliai, turintys emocijų ir elgesio problemų:  ✪

Jūsų lytis: ✪

Kiek metų dirbate šį darbą? ✪

Įrašykite skaičių

Jūs dirbate:  ✪

Jūs dirbate: ✪