Atsakingų institucijų, žiniasklaidos ir komunikacijos verslo viešojo diskurso formavimo įtaka emigracijai
203
Emigracija dar vadinama šių laikų Lietuvos valstybės rykšte. Lietuvos nacionalinio saugumo įstatymo preambulėje teigiama: „Lietuvių tauta siekė ir tebesiekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti saugią ir laisvą raidą savo etninėje žemėje, puoselėti tautinę tapatybę, ugdyti prigimtines kūrybos galias ir prisidėti prie pasaulio pažangos; nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė privalo užtikrinti saugų Tautos gyvavimą, jos savitą ir laisvą raidą, o valstybės saugumas yra būtina demokratinės raidos sąlyga.“ Todėl visuomenė turi ne tik suvokti, išmanyti galimų grėsmių riziką, bet ir turėti kritišką jų vertinimą. Emigracijos mąstai kas met auga - 2017-aisiais metais iš Lietuvos emigravo 57,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų. Lyginant su 2016-aisiais tai 6,9 tūkst. daugiau. Nacionalinio saugumo strategijoje rašoma: „mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius dėl mažo gimstamumo, visuomenės senėjimo ir vis dar didelio emigracijos masto kelia grėsmę ilgalaikiam Lietuvos socialiniam, ekonominiam ir politiniam stabilumui bei ūkio plėtrai. Užsitęsusios neigiamos demografinės tendencijos mažina Lietuvos ekonominį potencialą, stabdo valstybės ūkio plėtrą ir trukdo siekti tvaraus ekonominio augimo ir gerovės“. Demografinės krizės padariniai atliepia ir ekonominėms bei politinėms valstybės gyvenimo aplinkybėms. Šia apklausa siekiama nustatyti atsakingų institucijų, žiniasklaidos ir komunikacijos verslo viešojo diskurso formavimo įtaką emigracijai.