Registracija į kursą „Knygų klubas. Laisvos Lietuvos literatūra", dėstytoja dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, trečią mėnesio ketvirtdienį, 18.30 val., LKMA Aula (jei bus paskelbtas karantinas, nuotoliniu būdu prisijungiant per Zoom programą).

Žinoma, kad panašią sezono temą būtų galima parinkti ir dvidešimt septintaisiais, ir trisdešimt ketvirtaisiais Nepriklausomybės metais, bet juk kvaila būtų apsimesti, kad apvalios sukaktys mums nieko nereiškia. Tad šį sezoną Mažosios akademijos knygų klube pamėginsime apžvelgti trisdešimt laisvos Lietuvos literatūros metų. Pradėsime nuo trijulės, aiškiai išsiskyrusios įtaka ir populiarumu lūžio metais: Ričardo Gavelio, Jurgos Ivanauskaitės ir Jurgio Kunčino. Šie trys autoriai ir jų kūriniai – jų temos, jų stilistika, jų personažai ir tipažai – uždavė toną mažiausiai porai dešimtmečių, ir turbūt nebūtų per drąsu sakyti, kad tas tonas buvo maištingas. Toliau – pavyzdžiai, kaip tos pradinės tendencijos išsišakoja: politiškai, tautiškai ir socialiai angažuotas istorijos atminties maištininkas Marius Ivaškevičius; į gryną asmeniškumą, o kartu ir į maištą prieš žanrus ir jų lūkesčius nukrypusi Giedra Radvilavičiūtė; Undinė Radzevičiūtė, taip sukilusi prieš visą lietuvių kalbą, kultūrą ir literatūrą, kad sukūrusi naują – visiško atsiribojimo nuo „lietuviškumo“ – madą. Ratą uždaro Rimanto Kmitos „Pietinia kronikas“, romanas, bene pirmasis užvedęs dešimtojo dešimtmečio – Gavelio, Ivanauskaitės ir Kunčino laikų – refleksijos ir nostalgijos tendenciją, kurią dabar aiškiai matome įvairiuose kultūros ir meno reiškiniuose.

Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė – humanitarinių mokslų daktarė, vertėja, publicistė.